Nuo pat pakaušio iki pat klubų mūsų nugarą dengia stiprūs, įvairūs raumenys, kurių dėka galime judėti, išlaikyti pusiausvyrą ir tvirtą laikyseną. Be šių raumenų būtų sunku net atsistoti ar išlaikyti tiesią nugarą sėdint, o kai kurie jų netgi padeda mums kvėpuoti.
Nugaros raumenys
Nugarą sudaro įvairaus dydžio ir gylio raumenys. Vieni jų atsakingi už stuburo ir liemens stabilumą, kiti – padeda judėti, palaikyti taisyklingą kūno laikyseną. Dominuojantys nugaros raumenys taip pat dalyvauja galvos, sprando, rankų, net kojų judesiuose. Tokia veikla – nuo pasilenkimo ar pasukimo iki kvėpavimo – neįmanoma be šių raumenų komandinio darbo.
Beje, daugelis žmonių patiria nugaros raumenų skausmus, nes būtent ši grupė dažniausiai nukenčia dėl per didelio krūvio ar netaisyklingo judesio. Nugaros raumenų patempimai yra viena dažniausių apatinės nugaros skausmų priežasčių.
Ką daro nugaros raumenys?
Pagrindinė nugaros raumenų užduotis – tvirtai laikyti liemenį ir padėti atlikti įvairius judesius. Net kai nejaučiame sąmoningos jų veiklos, nugaros raumenys nuolat „budina“ mūsų laikyseną – tai tarsi vidinė apsaugos sistema. Galime pasilenkti, pasisukti, ištiesinti nugarą, judinti rankas, galvą ar kojas dėka glaudaus šių raumenų bendradarbiavimo.
Be judėjimo, kai kurie nugaros raumenys padeda kvėpuoti – jie prisideda prie krūtinės ląstos išsiplėtimo įkvėpimo metu ir susitraukimo iškvėpimo metu. Tai vyksta automatiškai, mums to nevaldant sąmoningai.
Anatomija: kaip išsidėstę nugaros raumenys?
Šie raumenys prasideda ties kaukole, dengia pečius ir tęsiasi žemyn nugara iki klubų srities. Daugelis jų tvirtinasi prie įvairių kaulų – stuburo slankstelių, šonkaulių, menčių. Dėl to nugaros raumenys atlieka daugybę funkcijų ir nuolat įsitraukia į kasdienę veiklą.
Pagrindinės nugaros raumenų grupės
- Paviršiniai (išoriniai) raumenys: jie yra arčiausiai odos ir atsakingi už pečių judesius. Tai ir tie raumenys, kuriuos dažniausiai įsivaizduojame kalbėdami apie nugarą.
- Viduriniai raumenys: susiję su šonkauliais, šie raumenys itin svarbūs kvėpuojant.
- Giluminiai (vidiniai) raumenys: arčiausiai stuburo esantys raumenys, kuriuos dar galima suskirstyti į artimesnius paviršiui, vidutinio gylio ir pačius giliausius sluoksnius.
Paviršiniai nugaros raumenys
Svarbiausi šiai grupei priklausantys raumenys:
- Plačiausiasis nugaros raumuo (latissimus dorsi) – didžiausias viršutinės nugaros raumuo, prasideda po mentėmis ir tęsiasi link apatinės nugaros dalies.
- Mentės keliamasis raumuo (levator scapulae) – nedidelis raumuo nuo kaklo šono iki mentės.
- Rombiniai raumenys (rhomboideus) – jungia mentę su stuburu.
- Trapecinis raumuo (trapezius) – eina nuo kaklo per pečius iki vidurinės nugaros ir sudaro savitą „V“ formą.
- Dantytasis priekinis raumuo (serratus anterior) – dengia šonkaulių viršutinę dalį po pažastimis.
Viduriniai nugaros raumenys
Šie raumenys, išsidėstę šiek tiek žemiau ar aukščiau šonkaulių:
- Dantytasis užpakalinis viršutinis raumuo (serratus posterior superior) – randasi tarp menčių, po rombiniais raumenimis.
- Dantytasis užpakalinis apatinis raumuo (serratus posterior inferior) – apatinėje šonkaulių dalyje, po plačiuoju nugaros raumeniu.
Giluminiai nugaros raumenys
Giliausi nugaros sluoksniai yra arčiausiai stuburo. Jie taip pat skirstomi į paviršinius, vidutinius ir giliuosius po-mazesnius sluoksnius, tačiau visi sudaro vieningą struktūrą. Skirstymas pagal gylį tik parodo, kuriame lygmenyje jie randasi vienas kito atžvilgiu.
Iš ko sudaryti nugaros raumenys?
Kiekvieną nugaros raumenį sudaro tūkstančiai tamprių, į audinį panašių skaidulų. Kai raumuo susitraukia ar išsitempia, šios skaidulos juda ir leidžia atlikti norimą judesį. Galima įsivaizduoti, kad visi nugaros raumenys tarpusavyje susipina tarsi pledu apgaubdami nugarą, o jų skaidulos susijungia įvairiomis kryptimis, kad vieningai išjudintų kūną.
Nugaros raumenų traumos ir sutrikimai
Dažniausios nugaros raumenų traumos
Nugaros patempimai (raumenų patempimas arba „pertempimas“) – dažniausia trauma šioje srityje. Jie dažniausiai įvyksta dėl per didelės apkrovos ar netaisyklingo daikto pakėlimo. Tuomet raumenų skaidulos pertempiamos ir net gali plyšti – lyg senas guminis dirželis, kuris per stipriai tampant išsitampo ar nutrūksta.
Nugaros raumenų traumos simptomai
- Raumenų skausmas
- Jutimas, kad raumuo įsitempęs arba sustingęs
- Silpnumas
- Judesių ribotumas (stingulys)
- Spazmai
- Patinimas
- Mėlynės ar odos spalvos pakitimas
Kaip gydomos nugaros raumenų traumos?
- Poilsis – stenkites ilsėtis, kol gyja trauma, o laikinai vengtite intensyvaus fizinio aktyvumo. Kiek laiko prireiks poilsiui, pasakys specialistas.
- Šiluma/šaltis – ant skaudamos vietos kelis kartus per dieną uždėkite šiltą kompresą ar ledo maišelį po 15 minučių. Būkite atsargūs – kompresą ar ledą rekomenduojama apvynioti šluoste, kad nesukeltumėte šalčio ar karščio pažeidimo.
- Vaistai – tam tikri nereceptiniai vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis, gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą. Naudojimo dažnumą ir trukmę aptarsite su specialistu.
- Fizinė terapija – kineziterapeutas gali skirti specialius pratimus, kurie stiprina raumenis, gerina lankstumą, mažina skausmą, padeda atkurti laikyseną ir mažina traumų riziką ateityje.
Kaip pasirūpinti nugaros raumenimis?
Prieš fizinį aktyvumą ar treniruotes vertėtų atlikti apšilimą ir tempimo pratimus – tai padeda apsaugoti raumenis nuo traumų. Geras lankstumas taip pat mažina traumų tikimybę, nes kuo raumuo elastingesnis, tuo lengviau jis išsitiesia neplyšdamas.
Fizinį krūvį reikėtų didinti palaipsniui – vengiant staigių ir labai didelių pokyčių sporto įpročiuose. Tai svarbi apsaugos nuo traumų dalis.
Kada kreiptis į specialistą?
Būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, jei nugaros skausmas nepraeina ilgiau kaip savaitę, nors ilsitės ir taikote namuose įprastas priemones. Nedelsiant ieškokite pagalbos šiais atvejais:
- Atsiranda karščiavimas
- Nutirpsta, dilgčioja ar nusilpsta kojos
- Stiprus, spazminis skausmas arba neįprastas silpnumas
- Staigus, be aiškios priežasties, svorio kritimas
- Atsiranda sunkumų valdant šlapinimąsi ar tuštinimąsi
Nugaros raumenys – viena svarbiausių kūno atramų, todėl verta nuolat juos stiprinti ir saugoti. Jei poilsis ar paprastos priemonės nepadeda, kreipkitės į gydytoją – profesionali pagalba leis greičiau atgauti sveikatą ir vėl mėgautis laisvu judėjimu.
