Hipertrofija blužnyje: kai blužnis tampa pernelyg aktyvi
Kas yra blužnies hiperfunkcija?
Blužnies hiperfunkcija (hipersplenizmas) – tai būklė, kai blužnis imasi savo užduočių pernelyg aktyviai. Blyžnis yra organas, atsakingas už senų ar pažeistų kraujo ląstelių šalinimą iš kraujotakos. Kai ši funkcija tampa perdėta, blužnis pradeda šalinti per daug kraujo ląstelių, dar iki tol, kol jos būtų natūraliai pašalintos. Dėl to organizme išryškėja įvairių kraujo ląstelių trūkumas (citopenija).
Kaip ši būklė veikia organizmą?
Perdėta blužnies veikla lemia tam tikrų, o kartais – ir visų pagrindinių kraujo ląstelių stygiaus vystymąsi. Dažniausi pasireiškimai:
- Anemija: per mažai raudonųjų kraujo kūnelių, todėl dažnai jaučiamas nuovargis ar šalčio pojūtis.
- Leukopenija: sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis, dėl ko organizmas sunkiau kovoja su infekcijomis.
- Trombocitopenija: per mažai trombocitų – tuomet kraujuojama ar susidaro mėlynės kur kas lengviau.
Blužnies hiperfunkcija gali būti tiek vos juntama, tiek stipriai progresuojanti. Kai kurie žmonės nepajunta jokių simptomų, o kitais atvejais ši būklė turi didelės įtakos sveikatai, ypač jei ją lemia sunkesnė pagrindinė liga.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip vystosi blužnies hiperfunkcija?
Dažniausia priežastis – padidėjusi blužnis (splenomegalija). Kai blužnis išsiplečia, joje cirkuliuoja didesnis kraujo kiekis, tad ji „sulaiko“ daugiau kraujo ląstelių ir pradeda šalinti jas pertekliniais kiekiais, įskaitant ir sveikas ląsteles.
Padidėjusią blužnį ir dėl to išsivysčiusią hiperfunkciją gali sukelti įvairios būklės:
- Kepenų ligos (pvz., lėtinė hepatito ar cirozė), kurios lemia veninio spaudimo padidėjimą (vartų hipertenziją) blužnyje ir jos tinimą.
- Infekcijos – tiek virusinės (pvz., mononukleozė, ŽIV), tiek bakterinės (pvz., tuberkuliozė, endokarditas), tiek parazitinės (pvz., maliarija, toksoplazmozė). Jos veikia blužnį, skatindamos pernelyg aktyvią imuninių ląstelių gamybą, dėl ko organas dar labiau išbrinksta.
- Autoimuniniai susirgimai (pvz., vilkligė, sarkoidozė, reumatoidinis artritas), kurie sukelia lėtinį uždegimą ir blužnies išvešėjimą.
- Kraujotakos sistemos navikai (leukemija, mieloproliferaciniai sindromai ir limfomos), kuomet blužnyje kaupiasi nenormalios ląstelės.
- Kraujo ligos, kuriose spartėja raudonųjų kraujo kūnelių irimas (pvz., hemolizinė anemija, neutropenija), taip apkraunant blužnį.
- Paveldimos medžiagų apykaitos ligos (pvz., Niemann-Pick, Gaucher, pjautuvinės ląstelės liga), kai blužnyje kaupiasi įvairios medžiagos.
Hipersplenizmo simptomai
Neretai blužnies hiperfunkcija gali nesukelti jokių požymių. Tačiau, jei simptomai išryškėja, jie dažniausiai susiję su:
- Blužnies padidėjimu – galima jausti skausmą ar nemalonų jausmą viršutinėje kairėje pilvo dalyje. Kai kada pavyksta užčiuopti padidėjusią blužnį. Paspaudus blužniai į skrandį, sotumo pojūtis atsiranda labai greitai, net suvalgius mažai maisto.
- Anemijos simptomais – galimas silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, padažnėję galvos skausmai, pablyškusi oda, jautrumas šalčiui.
Diagnozavimas ir tyrimai
Norint nustatyti blužnies hiperfunkciją, gydytojas ieško blužnies padidėjimo požymių, įvertina kraujo ląstelių rodiklius. Padidėjusią blužnį neretai galima užčiuopti apžiūros metu, o tikslesniam vertinimui atliekamas ultragarsinis tyrimas. Pilnas kraujo tyrimas parodo, kokių kraujo ląstelių trūksta bei kiek ryškus šis trūkumas.
Gydymas ir valdymas
Dažniausiai blužnies hiperfunkcija yra ne savarankiškas susirgimas, o esamos ligos pasireiškimas. Todėl visų pirma siekiama gydyti pagrindinę problemą. Jei ši diagnozė nėra nustatyta, gali prireikti papildomų tyrimų.
Blužnies hiperfunkcijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo:
- Kraujo perpylimai – padeda laikinai padidinti trūkstamų ląstelių kiekį.
- Mažų dozių spindulinė terapija ar radiofrekvencinė abliacija – taikoma, jei blužnis stipriai padidėjusi ir kitais būdais jos sumažinti nepavyksta.
- Blužnies šalinimas (splenektomija) – rekomenduojamas tik tada, kai kiti gydymo metodai neveikia. Svarbu žinoti, kad gyvenimas be blužnies silpnina imuninę sistemą, todėl šis sprendimas priimamas itin atsakingai. Po operacijos skiriamos specialios vakcinos nuo dažnesnių infekcijų, retais atvejais – ir profilaktiniai antibiotikai.
Ligos eiga ir prognozė
Blužnies hiperfunkciją įmanoma sėkmingai suvaldyti, tačiau prognozė labai priklauso nuo pagrindinės ligos pobūdžio. Kai kurios ligos yra laikinos, kai kurios – lėtinės ar progresuojančios. Jeigu dėl hiperfunkcijos sumažėjo kraujo ląstelių, jų kiekis gali būti atkurtas perpilant kraują.
Dažnai painiojamos sąvokos: blužnies padidėjimas ir hiperfunkcija
Blužnies hiperfunkcija dažnai kyla kaip padidėjusios blužnies pasekmė. Padidėjusi blužnis reiškia, kad organas tapo didesnis už normą, tačiau jis ne visuomet ima veikti hiperaktyviai. Visi atvejai, kai blužnis veikia per daug aktyviai, susiję su jos padidėjimu, tačiau ne visos padidėjusios blužnys funkcionuoja perdėtai.
