IgA nefropatija yra viena dažniausių inkstų ligų pasaulyje, paveikianti įvairaus amžiaus žmones. Šios būklės metu inkstuose ima kauptis tam tikri antikūnai, vadinami imunoglobulinu A (IgA). Susikaupus IgA, inkstuose kyla uždegimas, kuris pažeidžia smulkias inkstų kraujagysles – glomerulus. Šie itin smulkūs kapiliarai atlieka pirminį kraujo filtravimo žingsnį, padėdami šalinti šlakus iš organizmo per šlapimą. Įvykus šiems pokyčiams, inkstai ima leisti kraują (hematuriją) ir baltymus (proteinuriją) į šlapimą.
IgA nefropatijos pavadinimų įvairovė
Ši liga gali būti žinoma ne tik kaip IgA nefropatija, bet ir kaip IgAN, imunoglobulino A nefropatija. Kartais vartojamas ir Bergerio ligos pavadinimas. Ši inkstų liga pavadinta ją aprašusių prancūzų gydytojų garbei.
Kas slypi už IgA nefropatijos pavadinimo?
Šis terminas išskleidžiamas taip: imunoglobulinas A (IgA) – imuninės sistemos baltymas, padedantis apsiginti nuo bakterijų bei virusų, o nefropatija – bet kokios kilmės inkstų ligos ar pažeidimai.
Paplitimas ir pavojingumas
IgA nefropatija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Daugelyje šalių ji diagnozuojama kiekvienam dešimtajam asmeniui iš tų, kuriems atliekama inkstų biopsija, tačiau kai kuriose Azijos valstybėse – net keturiems iš dešimties. Ligos eiga labai priklauso nuo individualių organizmo ypatybių: negydoma, ji gali palaipsniui sukelti inkstų nepakankamumą – tai gyvybei pavojinga būklė.
Simptomai
Dažniausiai IgA nefropatijos požymiai atsiranda pamažu, kartais po daugelio metų nuo realios ligos pradžios. Tipiniai simptomai susiję su šlapimo pokyčiais, patinimu, skausmu nugaros ar šonų srityje.
IgA nefropatijos simptomai
- Regimai matomas kraujas šlapime
- Skausmas juosmens ar šonų srityje
- Patinimai (edema) – ypač kojose, kulkšnyse, pilvo srityje ar veide
- Putos šlapime
Dažnai žmonės ilgai nejaučia jokių ligos ženklų, todėl IgA nefropatija gali išlikti nepastebėta keletą metų ar net dešimtmečių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, IgA nefropatija laikoma autoimunine liga. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema ima atakuoti savo inkstus. Žmonių, sergančių šia liga, organizmas gamina IgA, kuriame trūksta galaktozės (cukraus molekulės). Imuninė sistema tokius pakitusius IgA atpažįsta kaip svetimkūnius ir ima juos naikinti, suformuodama imuninį kompleksą. Šie kompleksai nusėda inkstų glomeruluose, sukelia uždegiminius procesus ir palaipsniui pažeidžia inkstus.
Dažnai šių imuninių kompleksų kiekis padidėja peršalus arba susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija – tuomet daliai žmonių paūmėja ir IgA nefropatijos simptomai.
Ar IgA nefropatija paveldima?
Kai kuriais atvejais IgA nefropatija pasireiškia šeimose keliose kartose. Tam tikri genų žymenys rodo, kad genetinis polinkis gali padidinti riziką susirgti šia liga. Didesnė rizika susirgti būdinga tiems, kurių šeimoje yra sirgusių IgA nefropatija ar IgA kraujagyslių uždegimu (Henoch–Schönlein purpura).
Nors liga pastebima visų rasių žmonėms, ji kiek dažnesnė vyrams, išryškėja vėlyvoje paauglystėje ar jauname amžiuje – dažniausiai tarp paauglystės ir ketvirto dešimtmečio.
Galimos komplikacijos
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Staigus inkstų funkcijos netekimas (ūmus inkstų nepakankamumas)
- Lėtas inkstų funkcijos silpnėjimas bėgant laikui (lėtinis inkstų nepakankamumas)
- Nefrozinis sindromas
- Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Nustatymas ir tyrimai
Diagnozavus šią ligą, labai svarbu išsamiai išklausinėti paciento simptomų ir šeimos ligų istorijos. Gydytojas dažniausiai atliks:
- Bendrinę apžiūrą: tikrina kraujo spaudimą, ieško patinimų
- Šlapimo tyrimą dėl kraujo ir baltymų buvimo
- Kraujo tyrimus, kuriais vertinamas baltymų, cholesterolio ir šlakų kiekis
- Skaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (eGFR) – parodo inkstų filtravimo gebėjimą
- 24 valandų šlapimo tyrimai – kiek baltymų pašalinama per parą
Kartais reikia papildomų ištyrimų – tuomet rekomenduojama inkstų biopsija. Jos metu paimamas mažytis inksto audinio gabalėlis, kurį mikroskopu ištyrinėja patologas, ieškodamas IgA sankaupų ir vertindamas pažeidimo mastą.
Gydymo galimybės
Pagal galimybes anksti pradėjus gydymą galima sulėtinti ligos progresavimą ir atitolinti inkstų funkcijos nepakankamumą. Gydymą dažnai prižiūri nefrologas – inkstų ligų specialistas.
Neretai skiriami vaistai, darantys įtaką ligos eigai:
- Kraujospūdį reguliuojantys vaistai (AKF inhibitoriai, ARB preparatai ir pan.)
- Diuretikai – perteklinio skysčio šalinimui
- Imunosupresantai (pvz., kortikosteroidai ar ciklofosfamidas) mažinti uždegimą
- Cholesterolį mažinantys vaistai, dažniausiai statinai
Kai kuriems pacientams naudos gali duoti tonzilių šalinimo operacija (tonzilektomija), tačiau šis gydymas tinka tik nedidelei daliai ligonių.
Prevencija
Kol kas nėra aiškiai žinomų būdų, kurie padėtų išvengti IgA nefropatijos. Jei liga pasitaikė jūsų šeimoje, verta aptarti individualią riziką ir galimas profilaktines priemones su gydytoju – tai gali būti kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, sveika gyvensena.
Šiuo metu nenustatyta ryšio tarp mitybos ir IgA nefropatijos atsiradimo.
Ligos eiga ir prognozė
Ligos prognozė labai skirtinga – kai kuriems žmonėms ilgai laikantis gydytojų rekomendacijų pavyksta išlaikyti stabilią inkstų būklę ar net pagerinti savijautą, nors retais atvejais liga progresuoja greitai ir inkstų veikla nustoja per keletą metų.
Maždaug ketvirtadaliui suaugusiųjų, sergančių IgA nefropatija, ilgainiui išsivysto inkstų nepakankamumas. Vaikams ši komplikacija kiek retesnė – ji išsivysto 1 iš 10–20 atvejų.
Kaip ilgai trunka liga? IgA nefropatija – lėtinė, progresuojanti būklė, kuri dažniausiai blogėja bėgant metams, tačiau tinkami vaistai gali gerokai pristabdyti šį procesą.
Tyrimais nustatyta, kad liga vidutiniškai sumažina gyvenimo trukmę nuo 6 iki 10 metų, tačiau kiekvienam atvejui prognozė individuali. Laiku pradėtas ir nuoseklus gydymas padeda pagerinti gyvenimo kokybę.
Kasdienis gyvenimas sergant IgA nefropatija
Sergantiesiems IgA nefropatija dažnai rekomenduojama peržiūrėti mitybos įpročius. Dažniausiai patariama riboti druskos kiekį, vengti baltymų pertekliaus. Jei cholesterolio lygis padidėjęs – ribojami riebūs ir cholesterolio gausūs produktai.
Baltymai yra esminiai organizmui, tačiau jų perteklius gali apsunkinti inkstų darbą ir paspartinti ligos eigą, o jų trūkumas kelia mitybos nepakankamumo grėsmę, todėl baltymų suvartojimą geriausia aptarti su dietologu, dirbančiu su inkstų ligomis. Esant baltymų apribojimui dažnai būtina reguliariai tikrinti juos kraujyje.
Kai kurie gydytojai rekomenduoja papildyti racioną žuvų taukais, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Manoma, kad jos padeda sumažinti uždegimą ir lėtinti ligos progresavimą, taip pat teigiamai veikia kraujospūdį. Prieš vartojant bet kokius papildus būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip prižiūrėti sveikatą?
Itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Laiku pastebėti pokyčiai leidžia lėčiau blogėti inkstų veiklai ar išvengti komplikacijų, ypač jei kartu sergate padidėjusiu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.
Kai kurių būklių atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą – jeigu sergant IgA nefropatija pajutote nuolatinį nuovargį, pakito šlapimo kiekis, dingo apetitas, sutriko miegas ar dėmesio koncentracija – tai gali būti rimtų komplikacijų ženklai.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip bus nustatoma ši liga?
- Kokį gydymą siūlote man?
- Ar gali būti naudinga tonzilektomija?
- Ar reikia apsilankyti pas inkstų ligų dietologą?
- Ar turėčiau vartoti žuvų taukų papildus?
- Kaip dažnai vykdyti kraujo ir šlapimo kontrolės tyrimus?
- Ar ateityje gali prireikti inksto persodinimo?
- Ar yra galimybė dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
Atidus požiūris į savo sveikatą, laiku nustatyti inkstų pokyčiai ir šiandienos medicinos galimybės leidžia sergančiam žmogui ilgai išlaikyti gerą gyvenimo kokybę ir aktyviai dalyvauti kasdienėje veikloje.
