Stemplė – tai raumeninis vamzdelis, kuris atsakingas už maisto, gėrimų ir seilių judėjimą iš burnos į skrandį. Stovint suaugusio žmogaus organizme stemplės ilgis paprastai siekia 25–30 centimetrų, o plotis – apie 1,5–2 centimetrus.
Abuose stemplės galuose veikia raumeniniai vožtuvai, dar vadinami sfinkteriais. Jie išlieka sandariai uždaryti tam, kad skrandžio turinys negrįžtų atgal į stemplę ar burną. Nurijus maistą ar skystį, šie vožtuvai trumpam atsipalaiduoja ir leidžia turiniui judėti žemyn.
Stemplės vieta organizme
Stemplė vingiuoja arti kvėpavimo takų (trachėjos) bei kairiosios širdies pusės. Todėl, jei stemplė sudirginama – pavyzdžiui, suvalgius per karštą maistą, – nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti krūtinės srityje ar net šalia širdies ir gerklės.
Dažniausios stemplės problemos
Stemplė, kaip ir bet kuri kita kūno dalis, gali būti paveikiama įvairių ligų ar pažeidimų. Vienas žinomiausių negalavimų – rėmuo, kai jaučiamas deginantis skausmas krūtinėje. Stemplės vėžys – retas, bet rimtas susirgimas.
Bene dažniausia būklė – gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kai apatinis stemplės sfinkteris nebefunkcionuoja tinkamai. Tokiu atveju rūgštus skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, sukeldamas dirginimą ar net ilgainiui pažeisdamas gleivinę. Nesiimant tinkamų priemonių, ilgalaikis refliuksas gali sukelti stemplės opas – skausmingus gleivinės pažeidimus.
