Obstrukcinis šokas yra medicininė būklė, kai tam tikra kliūtis trukdo kraujui patekti į širdį arba išeiti iš jos bei pagrindinių didžiųjų kraujagyslių. Kai kraujotaka tampa nepakankama, organizmas ir jo audiniai negauna reikiamo kiekio deguonies, todėl pradeda kentėti visi organai. Jei šis sutrikimas nesprendžiamas nedelsiant, gali smarkiai sumažėti kraujospūdis, blogėti širdies darbas, galiausiai – sutrikti gyvybiškai svarbių organų funkcija.

Kaip skiriasi obstrukcinis ir kardiogeninis šokas

Nors abiejų rūšių šokas – kritinės būklės, jų priežastys skiriasi. Kardiogeninis šokas kyla tiesiogiai dėl širdies raumens silpnumo, pavyzdžiui, po infarkto, kai širdis nebesugeba pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius.

Obstrukcinio šoko atveju pati širdis dažnai išlieka veiksminga, bet yra kliūtis, apsunkinanti jos darbą. Tarp dažniausių priežasčių – didelė kraujo krešulio užtvindytame plaučių arterijoje, skysčio kaupimasis perikardo srityje, ar vidaus spaudimo padidėjimas dėl stipraus plaučių pažeidimo.

Kaip dažnai pasitaiko obstrukcinis šokas?

Ši šoko rūšis sudaro tik apie 1–2% visų šoko atvejų ir laikoma gana reta. Nepaisant to, savalaikis gydymas užtikrina aukštesnį išgyvenamumo lygį, lyginant su kai kuriomis kitomis šoko formomis.

Susiję įrašai

Kaip obstrukcinis šokas veikia organizmą?

Šio tipo šokas, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba, gali sutrikdyti organų aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Tai gresia negrįžtamais pažeidimais ar net mirtimi. Todėl greitas gydymas yra itin svarbus, siekiant sumažinti žalą organizmui.

Obstrukcinio šoko simptomai

Labai dažnas kvėpavimas
Žemas kraujospūdis (hipotenzija)
Pagreitėjęs širdies ritmas (tachikardija)
Sutrikusi sąmonė
Mažas šlapimo kiekis
Oda vėsi, drėgna
Po oda susikaupęs oras (poodinė emfizema)
Skausmas krūtinėje arba pilve

Obstrukcinio šoko priežastys

Įtemptasis pneumotoraksas (staiga sužlugdytas plautis)
Venos kuo suspaudimo sindromas
Plaučių spaudimo sindromas
Didelis teigiamas spaudimas kvėpuojant per ventiliatorių
Navikai, suspaudžiantys kraujagysles ar širdį
Kraujo krešulys plaučių arterijoje
Perikardo tamponada (širdies apsupties susikaupęs skystis)
Aortos disekacija (plyšusi aorta)
Aortos stenozė (siauras aortos vožtuvo plyšys)
Hipertrofinė kardiomiopatija (sutankėjęs širdies raumuo)
Kontraktinė perikarditas (sustingęs širdies dangalas)

Diagnozės nustatymas

Norint greitai nustatyti obstrukcinį šoką, gydytojai atlieka apžiūrą, išklauso širdies bei plaučių veiklą stetoskopu. Laikas čia yra itin svarbus – šios būklės eiga gali greitai blogėti.

Kokie tyrimai skiriami?

Ultragarsinis tyrimas
Echokardiograma
Kompiuterinė tomografija
Elektrokardiograma (EKG)

Obstrukcinio šoko gydymas

Gydymas visada pradedamas nuo pagrindinės priežasties šalinimo ir gyvybinių rodiklių stebėsenos. Pradžioje gali būti leidžiami intraveniniai skysčiai, tikrinamas kraujospūdis ir deguonies kiekis kraujyje.

Kraujo krešulio pašalinimas chirurginiu būdu ar su kateteriu
Aortos vožtuvo keitimas esant sunkiam susiaurėjimui
Širdies raumens sienelės storio sumažinimas chirurginiu būdu ar specialios abliacijos metu
Krešulių tirpinimas
Skysčio pašalinimas iš perikardo arba oro pašalinimas iš pleuros erdvės
Ventiliacijos sąlygų koregavimas prireikus
Kūno padėties keitimas esant venos kuo suspaudimo sindromui
Sumažinimas didelio spaudimo plaučiuose adata ar vamzdeliu

Kokie vaistai gali būti skiriami?

Intraveniniai kristaloidiniai tirpalai (pvz., fiziologinis tirpalas)
Norepinefrinas
Vasopresinas
Fenilefrinas
Kraujo produktai (eritrocitai, plazma)

Nors pagrindinis gydymo tikslas – kuo skubiau pašalinti priežastį, organizmui prireiks laiko visiškai atsigauti net ir po sėkmingos intervencijos. Pirmieji pokyčiai gali būti juntami greitai, tačiau visiška sveikata dažnai sugrįžta tik po kurio laiko.

Prognozė ir atsigavimas

Prognozė priklauso nuo to, kas sukėlė obstrukcinį šoką bei kaip greitai buvo gautas gydymas. Taip pat svarbūs kiti sveikatos sutrikimai ir individualus organizmo atsakas į taikomą terapiją.

Nors negydomas obstrukcinis šokas dažniausiai būna mirtinas, ši šoko rūšis turi palankesnius išgyvenamumo rodiklius nei kai kurios kitos formos, pavyzdžiui, septinis šokas.

Kaip pasirūpinti savimi po ligos

Išėjus iš ligoninės, būtina laikytis gydytojų nurodymų ir skirti laiko poilsiui namuose, iki grįžtant prie įprastų veiklų. Vaistus reikia vartoti taip, kaip paskirta.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina apsilankyti visuose numatytuose kontroliniuose vizituose po gydymo. Jei pastebite būsenos pokyčius, reikia kuo greičiau susisiekti su gydytoju.

Mokėkite atpažinti simptomus, kurie sukėlė obstrukcinį šoką, kad prireikus galėtumėte greitai reaguoti pakartotinio pasikartojimo atveju.