Fonologinis sutrikimas – tai kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais tinkamai sudėlioti kalbos garsus. Vaikai, susiduriantys su šiuo sutrikimu, gali painioti garsus, juos praleisti arba keisti kitais. Pavyzdžiui, žodžio pradžioje ar pabaigoje gali būti praleistas priebalsis, o kai kurie garsai – sąmoningai ar nesąmoningai sukeisti vietomis.
Fonologinio sutrikimo esmė
Fonologinis sutrikimas dažnai painiojamas su artikuliacijos sutrikimu, tačiau šios dvi sąvokos skiriasi. Sutrikus artikuliacijai, vaikui sunku taisyklingai ištarti atskirus garsus. Tuo tarpu fonologinio sutrikimo atveju vaikas nesugeba tinkamai organizuoti ir pritaikyti garsų kalboje.
Visi maži vaikai kalbėdami daro klaidų, kol mokosi gimtosios kalbos. Tačiau esant fonologiniam sutrikimui, net ir sulaukus 3–4 metų, netikslus kalbėjimas išlieka, o klaidos būna pasikartojančios ir būdingos tik tam vaikui.
Ši būklė gali pasireikšti viena pati arba kartu su kitais mokymosi sunkumais, pavyzdžiui, disleksija. Visgi ne visi vaikai, turintys fonologinį sutrikimą, vėliau turi mokymosi sutrikimų, ir nebūtinai būna atvirkščiai.
Efektyvią pagalbą vaikui, turinčiam sunkių fonologinės kalbos problemų, suteikia logopedas. Lengvesnės formos dažnai išnyksta savaime iki šešerių metų amžiaus.
Fonologinis sutrikimas dar vadinamas fonologinio proceso arba fonologinės kalbos sutrikimu.
Fonologinių sutrikimų tipai
- Pastovus: Vaikas sistemingai daro tą pačią klaidą daugelyje žodžių – pavyzdžiui, visada vietoje „g“ taria „d“ arba kiekvieną kartą žodžio pradžioje praleidžia priebalsį („at“ vietoj „katės“, „ag“ vietoj „tag“).
- Nepastovus: Tas pats žodis kaskart ištariamas vis kitaip. Sakydamas „šuo“, vaikas gali tarti ir „šuop“, ir „nup“, ir „kup“.
Kaip dažnai pasitaiko fonologiniai sutrikimai?
Apytikriai 8–9% mažų vaikų turi kalbos garsų sutrikimų, tarp jų – ir fonologinį sutrikimą.
Simptomai
Kiekvieno vaiko fonologinio sutrikimo požymiai gali būti saviti, tačiau bendri požymiai yra šie:
- Vienų priebalsių keitimas kitais.
- Sunkumai tarti sudėtingus žodžius, kuriuose daugiau nei viena skiemuo.
- Priebalsio praleidimas žodyje.
- Vietoje dviejų skiemenų vartojamas tik vienas („ki“ vietoj „katinas“).
- Pavyzdžiui, žodį supaprastinant, kartojamas tas pats skiemuo („baba“ vietoj „bebe“).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksliai nenustatyta, kodėl kai kuriems vaikams išsivysto fonologinis sutrikimas, o kitiems – ne. Manoma, kad tai lemia įvairūs genetiniai ir aplinkos veiksniai. Tačiau keletas aplinkybių gali didinti šios būklės tikimybę:
- Kalbos sutrikimų atvejai šeimoje.
- Bendri raidos atsilikimai.
- Genetiniai pokyčiai, turintys įtakos kalbai ir tarimui.
- Klausos praradimas.
- Nervų sistemos sutrikimai.
Kokios galimos komplikacijos?
- Problemos mokykloje ir sunkumai mokantis.
- Supratimo sunkumai.
- Kalbos raidos vėlavimas.
- Socialinės komunikacijos sunkumai.
- Prasti skaitymo įgūdžiai.
- Sudėtinga sudaryti sakinius.
Diagnozavimas
Norint įvertinti vaiko kalbėjimą, reikia kreiptis į logopedą. Specialistas paprašys vaiką pakartoti žodžius, garsus ar pasakyti tam tikras frazes garsiai. Gali būti atliekamas ir skaitymo testas.
Tokiu būdu galima įvertinti, ar priežastis nėra susijusi su kitais sutrikimais, tokiais kaip klausos susilpnėjimas, nervų sistemos ar intelekto sutrikimai.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo būdas – individualiai pritaikyta logopedo pagalba. Logopedas kartu su vaiku naudoja įvairius užsiėmimus ir žaidimus, kad dingtų įprastos tarimo klaidos.
- Meniniai rankų darbai.
- Stalo žaidimai.
- Plastikinės kortelės (kortelės su paveiksliukais ar raidėmis).
- Žaidimas slėpynėmis.
- Klasės žaidimas („klasės“ ant grindų).
Tikslas – padėti vaikui suprasti, kaip taisyklingai tarti garsus ir juos taikyti kasdieniame kalbėjime.
Ar galima išvengti fonologinio sutrikimo?
Ne visais atvejais šį sutrikimą įmanoma užkirsti, tačiau yra būdų sumažinti riziką. Jei įtariate klausos problemų, svarbu laiku tikrinti klausą. Su vaiku žaiskite žaidimus, reikalaujančius atidumo ir kalbėjimo. Kasdien skaitykite garsiai kartu su vaiku.
Atminkite, kad daugelis kalbos sutrikimų išsivysto be aiškios priežasties. Tai nėra jūsų kaltė – kartais tokie sunkumai tiesiog atsiranda.
Ligos prognozė
Laiku pradėtas gydymas ypač svarbus – dauguma vaikų gali visiškai įveikti fonologinį sutrikimą, ypač jei logopedinė pagalba suteikiama ankstyvame amžiuje. Prognozė priklauso nuo individualios situacijos ir sutrikimo sunkumo.
Kada reikėtų kreiptis pagalbos?
Jei jaudinatės dėl vaiko kalbos ar sunkumų bendraujant, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar logopedu. Sulaukus 2 metų, patartina suprasti pusę vaiko kalbų, o ketverių metų – didžiąją dalį jo sakinių.
- Jei vaikas šešerių vis dar neištaria tam tikrų garsų,
- jei dėl kalbos sunkumų jaučia gėdą,
- arba jei septynių metų amžiuje vis dar praleidžia ar keičia kalbos garsus, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Klausimai gydytojui
- Kiek rimtas yra mano vaiko kalbos sutrikimas?
- Kokios gydymo galimybės tinka mūsų atveju?
- Kiek laiko prireiks, kad vaikas išmoktų taisyklingą tarimą?
- Ką dar būtų naudinga stebėti namuose?
- Kokius užsiėmimus galiu daryti kartu su vaiku, kad padėčiau jam tobulėti?
