Fotokeratitas – tai akių pažeidimas, atsirandantis dėl pernelyg intensyvios ultravioletinių (UV) spindulių ekspozicijos. Ši būklė dažniausiai paveikia abi akis vienu metu, o ją galima prilyginti akių „saulės nudegimui“ – tik šiuo atveju kenčia ne oda, o akies audiniai. Dažniausia to priežastis yra saulės šviesa, tačiau UV spindulių šaltiniai gali būti įvairūs.
Kas sukelia fotokeratitą
Šią būseną lemia žalingas UV-A ir UV-B spindulių poveikis akiai. Tiek tiesioginiai saulės spinduliai, tiek jų atspindžiai nuo sniego, ledo, vandens ar net betono gali pažeisti akies rageną ir junginę. Specialios lempos soliariumuose, medicininėje praktikoje naudojami šviesos šaltiniai, lazeriai, suvirinimo lankai, netgi stipri blyksnio šviesa ar gyvsidabrio garų ir halogeniniai šviestuvai gali tapti šaltiniu, sukeliančiu šią problemą.
Ypatingais atvejais fotokeratitas įgyja konkrečius pavadinimus pagal priežastį: sniego aklumas pasireiškia kalnuose arba poliariniuose regionuose, kur sulaukia daugiausia UV spindulių nuo sniego ir ledo. Suvirintojai neretai patiria vadinamąją „lanko akis” ar „suvirintojo blyksnį“ dėl suvirinimo metu sklindančių UV spindulių.
Fotokeratito rūšys
- Ūminis fotokeratitas išsivysto po staigaus ir intensyvaus UV spindulių poveikio. Būklė paprastai yra trumpalaikė.
- Lėtinis fotokeratitas vystosi palaipsniui, kai ilgą laiką veikiama silpnesnių UV spindulių. Ši forma retesnė nei ūminė.
Fotokeratito simptomai
- Nusiskundimai dėl stipraus akių skausmo arba paraudimo
- Ašarojimas ar vandeningos akys
- Matymo neryškumas
- Akies vokų ar aplinkinių audinių patinimas
- Didelis jautrumas šviesai
- Svetimkūnio pojūtis, lyg akyje būtų smėlio
- Šviesūs ar spalvoti ratilai aplink šviesos šaltinius
- Galvos skausmas
- Vokų trūkčiojimas
- Retais atvejais – laikinas regėjimo praradimas ar spalvų suvokimo pokyčiai
Šie simptomai gali išlikti nuo kelių valandų iki paros, tačiau dažniausiai praeina per 48 valandas. Kuo ilgesnė ir intensyvesnė UV ekspozicija, tuo simptomai gali būti stipresni.
Kas rizikuoja patirti fotokeratitą
- Žmonės, kurie daug laiko praleidžia lauke, ypač kalnuose, prie vandens, slidinėdami ar užsiimdami kita aktyvia veikla
- Naudojantys soliariumus ar dirbantys vietose, kur gausu UV spindulių
- Gyvenantys aukštikalnėse, kur oras plonesnis, o UV apsauga silpnesnė
Galimos komplikacijos
Dažnas ar ilgalaikis UV spindulių poveikis gali didinti kataraktos ar geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimo riziką. UV poveikis per daugelį metų kaupiasi, todėl vėliau gali atsirasti ir kitų problemų – pavyzdžiui, ant akies paviršiaus susiformuoti pterigionas ar pingvekulė. Gera apsauga nuo UV – saulės akiniai ar kitos priemonės – gali tai pristabdyti.
Taip pat įrodyta, kad tam tikros trumpo bangos (mėlyna ir violetinė) matomos šviesos spinduliai, sklindantys iš LED ekranų, išmaniųjų telefonų ar kompiuterių, gali kenkti tinklainei ir ilgainiui didinti geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
Kaip diagnozuojamas fotokeratitas
Akių priežiūros specialistas pirmiausia įvertins jūsų akių būklę ir pasidomės, ar pastaruoju metu buvote veikiami UV spindulių – pavyzdžiui, ilsėjotės prie jūros, slidinėjote ar dirbote suvirintojais. Akių gydytojas naudoja specialų fluoresceino dažą ir plyšinės lempos tyrimą – taip nustatomas menkiausias akies paviršiaus pažeidimas.
Fotokeratito gydymas
Jei prasidėjo ūmūs simptomai, svarbiausia kuo greičiau pasišalinti į patalpą, būti tamsesnėje aplinkoje, išsiimti kontaktinius lęšius (jei juos dėvite), jokiu būdu nekasyti akių ar netrinti jų rankomis.
- Ilsėkitės užmerktomis akimis, tegul jos pabūna ramybėje
- Ant akių uždėkite vėsų švarų kompresą
- Dėvėkite akinius nuo saulės, net ir uždaroje patalpoje – taip sumažinsite diskomfortą nuo šviesos
- Gali padėti dirbtinės ašaros
- Nuo skausmo patariama vartoti nereceptinį nesteroidinį vaistą, pavyzdžiui, ibuprofeną
Paprastai ši būklė praeina savaime per kelias valandas ar dieną, tačiau jei reikalingas gydymas, gydytojas gali paskirti akių lašų, kurie saugo nuo infekcijos.
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite regėjimo praradimą ar jei skausmas neslūgsta ilgiau nei dvi dienas.
Kaip išvengti fotokeratito
- Dėvėkite akinius nuo saulės ar specialius apsauginius akinius sniegui. Geriausia rinktis akinius, kurie blokuoja 99–100 % UV spindulių ir uždengia akis iš šonų.
- Plataus brylio kepurė ar skrybėlė papildomai saugo akis nuo tiesioginių saulės spindulių
- Darbo vietose, kur yra UV spindulių, turėkite specialią akių apsaugą
- Kai kuriais atvejais gali būti naudingi kontaktiniai lęšiai su UV filtru
- Profilaktiškai bent kartą per metus apsilankykite pas akių gydytoją
Ligos prognozė
Gera žinia ta, kad fotokeratitas dažniausiai laikinas, o diskomfortas sumažėja vos per kelias valandas ar po poros dienų. Didžioji dalis pacientų pasveiksta savarankiškai ir simptomus malšina namų sąlygomis. Gali būti, kad trisite daugiau laiko namie, kol visiškai atsistatys regėjimas ir išnyks jautrumas šviesai.
Kada kreiptis į gydytoją
Atsiradus fotokeratitui būdingų požymių – pavyzdžiui, akių skausmui ar matymo pablogėjimui po buvimo lauke, dirbant su UV šaltiniais – svarbu pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Papasakokite, kokioje aplinkoje buvote, su kokiais UV šaltiniais galėjote susidurti. Gydytojas įvertins situaciją ir patars, kaip elgtis toliau, o prireikus – paskirs reikiamą gydymą.
