Plonoji žarna yra vienas svarbiausių mūsų virškinimo sistemos organų. Ji sudaryta iš trijų pagrindinių dalių – dvylikapirštės žarnos, tuščiosios žarnos ir klubinės žarnos. Ši žarna jungiasi su stemple, skrandžiu ir storojo žarnyno dalimis, formuodama sudėtingą virškinamojo trakto sistemą.
Plonosios žarnos ilgis ir paviršiaus plotas
Nors plonoji žarna sudaro siaurą, susuktą vamzdelį, jos ilgis suaugusio žmogaus organizme gali siekti net 6–7 metrus. Pasibaigus gyvybinėms funkcijoms, žarnos ilgis gali net ženkliai padidėti dėl raumenų atsipalaidavimo. Paviršinis plotas, kurį užima plonosios žarnos vidinis sluoksnis, viršija 200 kvadratinių metrų – tai prilygsta nuosavo namo kiemui.
Vilių ir mikrovilų vaidmuo
Vidinį žarnos paviršių dengia tūkstančiai gleivinių išaugų, vadinamų gaureliais (viliais). Kiekvieną jų supa dar smulkesnės ataugos – mikrogaureliai. Tokia sudėtinga struktūra daugybę kartų padidina plonosios žarnos paviršių. Dėl to žymiai pagerėja maistinių medžiagų, vitaminų ir kitų svarbių elementų pasisavinimas.
Virškinimo procesai plonojoje žarnoje
Kol maistas pasiekia plonąją žarną, jis jau būna sušlifuotas ir sumaišytas su skrandžio sultimis. Čia virškinimui padeda papildomi fermentai. Kartais šios medžiagos išsiskiria tiesiog į patį žarnos spindį, o kartais atkeliauja su tulžimi iš kepenų ar kasos sulčių srautu. Konkretus pasisavinimo taškas žarnoje priklauso nuo to, kokia maistinė medžiaga yra skaidoma ar pasisavinama.
Maisto judėjimas ir medžiagų įsisavinimas
Kai maistas galutinai suskaidomas iki molekulių, reikalingi elementai prasiskverbia per žarnos sienelę ir patenka tiesiai į kraujotaką. Raumenų susitraukimų judesys, vadinamas peristaltika, lėtai stumia maisto masę žarnynu. Šis lėtas judėjimas užtikrina, kad visos svarbios medžiagos susimaišytų su virškinimo sultimis ir būtų efektyviai pasisavintos.
