Žemiau kirkšnies raiščio, kuris tęsiasi nuo klubakaulio priekinio viršutinio dygio iki gaktikaulio gumburėlio, yra dvi kirkšnies limfmazgių grupės. Šios grupės – paviršiniai ir gilieji kirkšnies limfmazgiai – yra žmogaus limfinės sistemos dalis, padedanti reguliuoti skysčių pusiausvyrą, valyti organizmą nuo kenksmingų medžiagų ir apsaugoti nuo infekcijų.
Paviršiniai kirkšnies limfmazgiai
Paviršiniai limfmazgiai išsidėstę viršutinės vidinės šlaunies srityje, vadinamoje šlaunies trikampiu. Ši sritis apribota siuvėjo raumeniu, ilgąja pritraukiamąja šlaunies raumeniu bei kirkšnies raiščiu. Maždaug dešimt paviršinių limfmazgių sudaro eilę po kirkšnies raiščiu, giliai po storu jungiamuoju audiniu, dar vadinamu „Camperio fascija“. Surinkdami limfą iš aplinkinių audinių, jie ją perneša giliesiems kirkšnies limfmazgiams.
Gilieji kirkšnies limfmazgiai
Gilieji limfmazgiai yra dar giliau – po vadinama „cribriformine fascija“, šlaunies viršutinėje vidinėje dalyje, arčiau kūno vidurio nei šlaunies venos pusėje. Paprastai galima rasti nuo trijų iki penkių tokių limfmazgių. Ryškiausias iš jų vadinamas aukščiausiuoju giliuoju kirkšnies limfmazgiu, kuris slepiasi po kirkšnies raiščiu.
Limfos nutekėjimo kelias
Kai limfa surenkama paviršiniais ir giliaisiais kirkšnies limfmazgiais, ji keliauja toliau – pirmiausiai į išorinius klubinius limfmazgius. Iš jų limfa nusidriekia į dubens limfmazgius, o vėliau pasiekia paraaortinius limfmazgius prie pat stuburo.
- Paviršiniai kirkšnies limfmazgiai surenka limfą iš odos bei paviršinių audinių.
- Gilieji limfmazgiai priima limfą iš giliųjų šlaunies struktūrų bei iš paviršinių mazgų.
- Visa ši sistema svarbi apsaugant organizmą nuo infekcijų ir išlaikant skysčių pusiausvyrą.
