Viršutinėje pilvo ertmės dalyje yra didžiausias žmogaus organas – kepenys. Jų pagrindinė paskirtis – šalinti kenksmingas medžiagas bei gaminti tulžį. Tulžis būtina ne tik riebalų, bet ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E ir K – pasisavinimui virškinimo metu.
Turinys
Kepenų partneriai: tulžies pūslė
Po kepenimis slypi tulžies pūslė – maža maišelio formos struktūra. Ji laikinai kaupia kepenyse pagamintą tulžį ir paleidžia ją į plonąją žarną tada, kai to labiausiai reikia virškinant maistą.
Svarbūs virškinimo etapai: skrandžio veiksmas
Po kepenimis išsidėstęs skrandis tarpininkauja tarp suvalgyto maisto ir tolimesnio jo skaidymo. Skrandyje maistas susimaišo su virškinimo sultimis, tarp kurių svarbios yra rūgštis, elektrolitai bei pepsino fermentas. Skrandžio raumenų judesiai padeda susmulkinti maistą, kol jis patenka į plonąją žarną.
Kasa – fermentų ir hormonų gamintoja
Kasa yra liauka, kuri leidžia organizmui efektyviai virškinti maisto sudedamąsias dalis: baltymus, riebalus ir angliavandenius. Be fermentų, ši liauka gamina ir hormonus, kurie prisideda prie cukraus bei kitų maistinių medžiagų paskirstymo organizme.
Plonoji žarna: pagrindinis virškinimo taškas
Daugiausiai pilvo ertmės užima plonoji žarna – ilgas vamzdelis, kurio ilgis siekia apie 6–7 metrus. Čia vyksta didžioji dalis virškinimo: riebalai, baltymai ir angliavandeniai skaidosi į organizmui įsisavinamas sudedamąsias dalis. Paprastai maistas plonąja žarna juda 3–5 valandas.
Storoji žarna: paskutinis virškinimo etapas
Nors ji ir vadinama storoji žarna, jos ilgis (apie 1,5 metro) yra trumpesnis už plonąją, tačiau ji didesnio skersmens. Storoji žarna apima akląją žarną, gaubtinę žarną ir tiesiąją žarną. Tai paskutinė virškinamojo trakto dalis, kur baigiamas skysčių įsisavinimas ir formuojamos išmatos.
Kepenų kaimynai: inkstai ir antinksčiai
Už žarnyno yra įsitaisę inkstai, kuriuose slypi apie milijonas filtravimo vienetų – nefronų. Inkstai nuolat valo kraują: per juos kas minutę prateka apie 1,2 litro kraujo, t. y. penktadalis viso širdies varomo kiekio. Kraujas į inkstus patenka pro inkstų arteriją, kuri atsisako tiesiai nuo pagrindinės aortos šakos.
Kiekvieno inksto viršuje yra nedideli antinksčiai. Šios endokrininei sistemai priklausančios liaukos išskiria įvairius hormonus: vieni jų padeda sulaikyti organizmo vandenį išsaugant natrį, kiti – dalyvauja reguliuojant lytines funkcijas ir kitus gyvybiškai svarbius procesus.
Šlapimtakiai: šlapimo kelias į puslę
Nuo inkstų link šlapimo pūslės eina dvi šlapimtakiai. Kai šlapimo pūslė prisipildo, šių vamzdelių galai automatiškai užsidaro, taip apsaugodami nuo šlapimo grįžimo atgal į inkstus.
Kūno apsauga: šonkauliai
Pilvo sritį apsaugo šonkaulių lankas – pagrindiniai šios vietos kaulai. Iš viso yra 12 porų šonkaulių, kurie priekyje jungiasi su stuburu. Septynios viršutinės poros – tikrieji šonkauliai – tiesiogiai tvirtinasi prie krūtinkaulio per lankstų kremzlinį audinį, leidžiantį krūtinės ląstai plėstis kvėpuojant.
Aštunta, devinta ir dešimta poros vadinamos netikraisiais šonkauliais – jos jungiasi prie septintojo šonkaulio, bet ne prie krūtinkaulio. Vienuolikta ir dvylikta poros vadinamos plaukiojančiais šonkauliais, nes jų laisvi galai nėra niekur pritvirtinti priekyje.