Net ir tuomet, kai dantys neturi ėduonies, tai dar nereiškia, kad burna yra visiškai sveika. Dantenų problemos dažnai vystosi nepastebimai, nes ankstyvose stadijose paprastai nesukelia skausmo. Dėl to žmogus gali ilgai neįtarti, kad dantenoms reikia daugiau dėmesio. Visgi keli kasdieniai įpročiai gali reikšmingai prisidėti prie visos burnos sveikatos.
Burnos būklę lemia ne vien dantų tiesumas ar šypsenos baltumas. Praktikoje matoma, kad dantenų sveikata yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių išsaugoti dantis ilgą laiką.
Dantenų ligos: kaip jos prasideda ir kuo gali baigtis
Dantenų liga dažniausiai prasideda tuomet, kai išilgai dantenų krašto ir po juo kaupiasi apnašos. Apnašos – tai lipni plėvelė, kurioje dauginasi bakterijos. Jos gali sukelti uždegimą ir infekciją, pažeisti dantenas bei atraminius audinius, o ilgainiui didinti ir dantų ėduonies riziką.
Gingivitas – ankstyviausia stadija
Pirmasis dantenų ligos etapas vadinamas gingivitu. Pagal dabartines medicinos žinias, šioje stadijoje dantenos dažniausiai:
- parausta,
- patinsta,
- tampa jautrios ar skausmingos liečiant,
- gali kraujuoti valant dantis ar naudojant tarpdančių priežiūros priemones,
- atrodo „uždegiminės“.
Svarbu tai, kad gingivito metu paprastai dar nebūna pažeistas audinys ir kaulas, kurie laiko dantis savo vietoje, todėl pokyčiai dažnai yra grįžtami, jei laiku imamasi burnos higienos korekcijų ir profesionalios priežiūros.
Periodontitas – pažengusi dantenų liga
Jei uždegimas užsitęsia ir nėra tinkamai gydomas, gali vystytis periodontitas. Šioje stadijoje procesas gali apimti gilesnius audinius ir kaulą, kuris stabilizuoja dantį. Negydant, dantenos, kaulas ir kiti su dantimis susiję audiniai gali palaipsniui nykti, o dantys gali prarasti tvirtą atramą.
Pažengęs periodontitas
Vėlyviausioje stadijoje atraminės struktūros (skaidulos ir kaulas), laikančios dantis, gali būti smarkiai suardomos. Tuomet gali keistis sąkandis, dantys ima klibėti, o kai kuriais atvejais gali prireikti dantų šalinimo.
Požymiai, kurie gali rodyti dantenų problemą
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad į dantenų ligą reikėtų atkreipti dėmesį, jei pastebite bent kelis iš šių požymių:
- nuolat jaučiamą nemalonų skonį burnoje arba blogą burnos kvapą,
- klibančius ar „pasislinkusius“ nuolatinius dantis,
- dantenas, kurios lengvai kraujuoja,
- paraudusias, patinusias ar jautrias dantenas,
- dantenų atsitraukimą (kai dantis vizualiai atrodo „prailgėjęs“).
Dantenų ligų dažnai galima išvengti. Toliau pateikiami įpročiai, kurie medicinos praktikoje laikomi svarbiais dantenų sveikatai palaikyti.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išsaugoti sveikas dantenas
1. Tarpdančių valymas kartą per dieną
Vien dantų šepetėlio dažnai neužtenka, nes jis nepasiekia visų tarpdančių ir dantenų krašto vietų. Valant tarpdančius (pavyzdžiui, siūlu), pašalinamos apnašos ir maisto likučiai iš sunkiau pasiekiamų zonų. Laikas nėra esminis – svarbiausia, kad tai taptų kasdieniu įpročiu.
2. Reguliarus profesionalus burnos higienos atlikimas
Reguliarūs vizitai pas odontologą ar burnos higienistą padeda anksti pastebėti dantenų uždegimo požymius ir imtis priemonių, kol situacija netapo rimtesnė. Profesionalus valymas yra pagrindinis būdas pašalinti dantų akmenis – sukietėjusias apnašas, kurių namų sąlygomis paprastai nepavyksta efektyviai pašalinti. Jei nustatomas gingivitas, nuoseklus valymas namuose kartu su reguliaria profesionalia priežiūra dažnai padeda sugrąžinti dantenas į sveikesnę būklę.
3. Rūkymo atsisakymas
Moksliniai duomenys rodo, kad rūkymas yra stipriai susijęs su didesne dantenų ligų rizika. Taip pat pastebima, kad rūkymas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija, o pažeistoms dantenoms gali būti sunkiau gyti. Dėl šių priežasčių rūkymo atsisakymas laikomas reikšmingu žingsniu burnos sveikatos naudai.
4. Dantų valymas du kartus per dieną
Reguliarus dantų valymas padeda mažinti apnašų ir maisto likučių sankaupas ties dantenų linija. Taip pat verta nepamiršti liežuvio – ant jo paviršiaus gali kauptis bakterijos.
Praktiškai patariama rinktis minkštų šerelių šepetėlį, kuris patogiai telpa burnoje ir nedirgina dantenų. Kai kuriems žmonėms elektrinis šepetėlis gali padėti efektyviau pašalinti apnašas nei įprastas, ypač jei sunku išlaikyti taisyklingą valymo techniką. Šepetėlį ar jo galvutę rekomenduojama keisti maždaug kas 3–4 mėnesius arba anksčiau, jei šereliai pradeda „išsiskleisti“.
5. Dantų pasta su fluoru
Renkantis dantų pastą, dažnai žadama įvairi nauda – nuo gaivaus kvapo iki dantenų būklės gerinimo. Visgi dantenų ir dantų apsaugai svarbus kriterijus yra fluoro buvimas sudėtyje. Fluoras padeda stiprinti dantų emalį ir mažinti ėduonies riziką, o tai netiesiogiai prisideda ir prie bendros burnos būklės. Toliau jau galima rinktis pagal skonį ir individualų toleravimą.
6. Gydomosios paskirties burnos skalavimo skystis
Kai kurie burnos skalavimo skysčiai gali padėti sumažinti apnašų kiekį, prisidėti prie gingivito kontrolės ar sulėtinti dantų akmenų formavimąsi. Skalavimas taip pat padeda pašalinti smulkias maisto daleles, tačiau tai nėra pakaitalas nei dantų valymui, nei tarpdančių priežiūrai.
Praktikoje nėra vieno „teisingo“ eiliškumo – ar pirma valyti dantis, ar tarpdančius, ar skalauti. Svarbiausia – reguliariai ir kruopščiai atlikti visus pagrindinius burnos higienos žingsnius ir pasirinkti priemones, kurios tinka jūsų burnos būklei.
