Tonzilių akmenukai atsiranda tuomet, kai tonzilių vagelėse ir „kišenėlėse“ užsilaiko maisto likučiai, gleivės ir bakterijos. Ilgainiui ši masė gali sukietėti ir sukalkėti. Nedidelius darinius kartais pavyksta pašalinti namuose – pavyzdžiui, skalaujant gerklę tam tikrais tirpalais ar taikant burnos higienos priemones.
Turinys
Tonzilių akmenukai: kas tai ir kur jie susidaro
Tonzilių akmenukai (dar vadinami tonzilolitais) – tai sukalkėję dariniai, susiformuojantys tonzilių audinyje. Dažniausiai jie atsiranda gomurinėse tonzilėse – būtent jas dauguma žmonių turi omenyje sakydami „tonzilės“, nes jos matomos prasižiojus gerklės šonuose.
Žmogaus organizme išskiriamos kelios tonzilių grupės:
- Gomurinės tonzilės – gerklės šonuose, už burnos ertmės.
- Ryklinė tonzilė (adenoidai) – nosiaryklės užpakalinėje dalyje, virš gomurio.
- Liežuvinė tonzilė – liežuvio šaknyje, arčiau gerklės.
Kodėl susidaro tonzilių akmenukai
Pagal dabartines medicinos žinias, pagrindinis mechanizmas yra paprastas: tonzilių paviršiuje esančiose įdubose užstringa smulkūs maisto fragmentai, gleivės ir mikroorganizmai. Kai kurių žmonių tonzilių struktūra yra labiau „vagota“, todėl tokia medžiaga jose užsilaiko lengviau.
Kai susikaupusi masė ilgiau lieka vietoje, ji gali sukelti vietinį sudirginimą, patinimą, nemalonų kvapą, o kartais – ir uždegimo požymius.
Galimi pojūčiai ir nepatogumai
Medicinos praktikoje pastebima, kad tonzilių akmenukai gali nesukelti jokių simptomų – ypač jei yra maži. Tačiau didesni arba dažnai atsinaujinantys dariniai kartais sukelia:
- tonzilių patinimą;
- „kliuvinio“ ar svetimkūnio jausmą gerklės viršutinėje dalyje;
- nemalonų burnos kvapą, kuris gali stiprėti, jei prisideda infekcija;
- skausmą ryjant, valgant ar geriant.
Kaip namuose pabandyti pašalinti nedidelius tonzilių akmenukus
Jei akmenukai nedideli ir pastebėti neseniai, kartais padeda švelnūs būdai, orientuoti į burnos higieną ir bakterijų kontrolę. Svarbu elgtis atsargiai: agresyvus bandymas „iškrapštyti“ darinį gali pažeisti audinius ir pabloginti uždegimą.
Skalavimas druskos tirpalu
Gerklės skalavimas drungnu vandeniu su druska yra dažnai taikomas būdas burnos ir ryklės dirginimui mažinti. Kai kuriems žmonėms jis taip pat padeda lengviau „išjudinti“ mažus kamštelius iš tonzilių įdubų.
Skalavimas praskiestu actu
Kai kuriais atvejais naudojamas praskiestas actas (įskaitant obuolių actą). Manoma, kad rūgštesnė terpė gali prisidėti prie sukietėjusių darinių irimo. Jei renkatės šį būdą, actą būtina praskiesti vandeniu ir vengti per koncentruotų tirpalų, kad nedirgintų gleivinės.
Česnakas mityboje
Moksliniai duomenys rodo, kad česnakas pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Nors tai nėra specifinis gydymas, kai kuriems žmonėms česnako vartojimas mityboje gali būti naudingas kaip bendros burnos mikrofloros kontrolės dalis.
Švelni vandens srovė po valgio
Burnos higienos prietaisai, kurie leidžia nukreipti vandens srovę į sunkiau pasiekiamas vietas, kai kuriems žmonėms padeda po valgio sumažinti apnašų ir likučių kaupimąsi. Srovė turi būti švelni, kad nepažeistų tonzilių audinio.
Atsargus mechaninis pašalinimas
Jei akmenukas aiškiai matomas, mažas ir lengvai pasiekiamas, kai kurie žmonės bando jį labai švelniai išstumti vatos tamponėliu. Tai reikia daryti itin atsargiai, nes galima sukelti pykinimo refleksą, sudirginti tonzilę ar padidinti infekcijos riziką. Po tokio bandymo dažnai rekomenduojama praskalauti gerklę druskos tirpalu.
Kosulys
Kartais akmenukas gali pasišalinti savaime – pavyzdžiui, kosint. Tai labiau tikėtina, jei darinys nėra giliai įstrigęs.
Praktikoje šie būdai dažniau padeda esant mažiems akmenukams arba siekiant sumažinti jų kartojimosi tikimybę.
Požymiai, kurie gali rodyti tonzilių akmenukus
Dalis žmonių jų visai nepastebi – akmenukai gali pasišalinti valgant, geriant ar laikantis burnos higienos. Vis dėlto didėjant dariniams gali atsirasti:
- baltos ar gelsvos „kruopelytės“ gerklės gale, kurios laikui bėgant gali didėti;
- blogas burnos kvapas;
- gerklės perštėjimas ar skausmas;
- rijimo pasunkėjimas;
- padidėjusios tonzilės;
- ausies skausmas ar maudimas (kartais skausmas gali „atsispindėti“ į ausį).
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei tonzilių akmenukai dideli, sukelia ryškų skausmą, trukdo ryti arba atsiranda pojūtis, kad jie užstoja gerklę ar orui praeiti tampa sunkiau, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.
Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei bandėte namų priemones, bet akmenukai nepasišalina arba nuolat kartojasi. Klinikinė patirtis rodo, kad bandymai intensyviai braižyti tonziles pirštu ar tamponėliu gali paaštrinti uždegimą.
Skubios pagalbos reikėtų ieškoti, jei atsiranda kvėpavimo sutrikimas.
Nors tonzilių akmenukai dažniausiai nėra pavojingi, kai kurie simptomų deriniai gali rodyti rimtesnę būklę, todėl būtina gydytojo apžiūra, jeigu kartu pasireiškia:
- viena tonzilė pastebimai didesnė už kitą;
- seilėse atsiranda kraujo;
- ryškiai sunku ryti ar kalbėti;
- nepavyksta valgyti rūgštesnių produktų dėl stipraus dirginimo;
- kaklo skausmas;
- kakle jaučiamas patinimas ar gumbas.
Ką verta prisiminti
Nuosekli burnos higiena padeda sumažinti tonzilių akmenukų susidarymo tikimybę: reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir burnos ertmės skalavimas dažnai duoda gerą rezultatą. Daugelis akmenukų būna maži ir pasišalina savaime.
Jei dariniai matomi ir nedideli, galima atsargiai išbandyti namų priemones. Vis dėlto, jei simptomai trukdo kasdienybei, akmenukai didėja ar kartojasi, tikslingiausia suplanuoti vizitą pas gydytoją.