1 tipo cukrinis diabetas yra būklė, kuri gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Pagal dabartines medicinos žinias, kai kurių žmonių, sergančių 1 tipo diabetu, tikėtina gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei bendros populiacijos. Vis dėlto tinkamas gydymas, nuosekli gliukozės kontrolė ir sveikatai palankūs įpročiai padeda sumažinti rizikas ir ilgainiui pagerinti prognozę.
Turinys
Pastaraisiais dešimtmečiais insulino terapija ir gliukozės stebėsenos priemonės smarkiai pažengė. Dėl to daugelis žmonių su 1 tipo diabetu gyvena aktyviai, dirba, sportuoja ir planuoja ilgalaikius tikslus. Tačiau klinikinė patirtis ir moksliniai duomenys rodo, kad net ir turint šiuolaikines gydymo galimybes, kai kuriems asmenims išlieka didesnė komplikacijų rizika, kuri gali trumpinti gyvenimo trukmę.
Kaip 1 tipo diabetas gali trumpinti gyvenimo trukmę
Pagrindinė priežastis dažniausiai siejama ne su pačiu diagnozės faktu, o su ilgainiui galinčiomis išsivystyti komplikacijomis. Kai gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką būna per aukštas arba labai svyruoja, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės ir įvairūs organai. Tuomet didėja rimtesnių sveikatos sutrikimų tikimybė.
Medicinos praktikoje pastebima, kad 1 tipo diabetu sergantiems žmonėms dažniau pasitaiko šios būklės:
- širdies ir kraujagyslių ligos,
- insultas,
- inkstų funkcijos sutrikimai,
- nervų pažeidimai (neuropatija).
Komplikacijos neretai „sustiprina“ viena kitą. Pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, kuris gana dažnas sergant diabetu, gali apsunkinti akių ir inkstų būklę. Todėl svarbu vertinti sveikatą plačiau nei vien tik gliukozės rodiklius.
Emocinė sveikata ir ilgalaikė savijauta
Gyvenimas su lėtine liga reikalauja nuolatinio planavimo ir sprendimų, todėl gali didėti psichologinė įtampa. Yra žinoma, kad diabetas siejamas su didesne depresijos rizika, o jei žmogus turi ir kitų sveikatos problemų, ši rizika dar labiau išauga. Emocinė savijauta svarbi ir todėl, kad ji gali lemti gydymo plano laikymąsi, miego kokybę, fizinį aktyvumą ir kitus kasdienius pasirinkimus.
Kiek iš tiesų skiriasi tikėtina gyvenimo trukmė
Tikėtina gyvenimo trukmė nėra vienodas skaičius visiems. Ji gali smarkiai skirtis priklausomai nuo individualių rizikos veiksnių ir bendros sveikatos. Vertinant populiaciniu mastu, dažnai minimas apytikris skirtumas – iki maždaug 10–12 metų, palyginti su žmonėmis be diabeto. Vis dėlto kituose vertinimuose nurodomas mažesnis atotrūkis, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kiek metų „prarandama“, nėra tikslu.
Praktikoje gyvenimo trukmę labiau lemia tai, kaip gerai kontroliuojamas diabetas, ar laiku pastebimos ir gydomos gretutinės būklės, taip pat žmogaus gyvenimo būdas (pavyzdžiui, rūkymas, kūno svoris, fizinis aktyvumas).
Ar žmonės su 1 tipo diabetu šiandien gyvena ilgiau
Taip, bendra tendencija yra palanki. Antroje praėjusio amžiaus pusėje ir vėliau skirtumas tarp sergančiųjų 1 tipo diabetu ir nesergančiųjų gyvenimo trukmės mažėjo. Tam įtakos turėjo didesnis insulino terapijos tikslumas, patogesnė gliukozės kontrolė ir geresnis supratimas apie komplikacijų prevenciją.
Pagerėjus profilaktikai ir gydymui, rečiau pasitaiko sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių, kurie laikomi vienomis reikšmingiausių mirties priežasčių. Tai nereiškia, kad rizika išnyksta, tačiau ji gali būti valdomesnė.
Ką galima daryti siekiant pagerinti prognozę
Jei sergate 1 tipo diabetu, realiai gyvenimo trukmę ir gyvenimo kokybę dažniausiai gerina nuoseklus darbas su gydytoju ir kasdieniai sveikatai palankūs sprendimai. Dažniausiai rekomenduojamos kryptys:
- kartu su gydytoju parinkti ir koreguoti gydymą, kad gliukozės rodikliai būtų kuo pastovesni,
- subalansuota mityba, padedanti lengviau valdyti cukraus svyravimus,
- reguliarus fizinis aktyvumas (dažnai orientuojamasi bent į 150 minučių per savaitę),
- periodinis ilgalaikės gliukozės kontrolės įvertinimas (A1C),
- cholesterolio ir kraujospūdžio stebėjimas bei korekcija,
- rūkymo atsisakymas, jei rūkoma,
- sveikatai palankaus kūno svorio palaikymas.
Šie veiksmai svarbūs ne tik „dėl skaičių“. Jie padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių, inkstų bei nervų sistemos pažeidimų tikimybę.
Ką aptarti su gydytoju
Kad planas būtų realistiškas ir pritaikytas jums, verta reguliariai aptarti:
- ar dabartiniai vaistai ir insulino schema yra optimalūs, ar reikėtų pakeitimų,
- kokie gliukozės stebėjimo būdai ir tikslai jums tinkamiausi,
- kokie kasdieniai įpročių pokyčiai turėtų didžiausią poveikį būtent jūsų situacijoje,
- ar reikalingos kitų sričių specialistų konsultacijos,
- kur kreiptis pagalbos, jei tampa sunku laikytis gydymo plano arba prastėja emocinė savijauta.
Esmė
Apibendrintai, moksliniai duomenys rodo, kad 1 tipo diabetas kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti tikėtiną gyvenimo trukmę, dažniausiai dėl ilgalaikių komplikacijų. Vis dėlto šiuolaikinė insulino terapija ir geresnė gliukozės kontrolė padėjo sumažinti rizikas, o tinkamas gydymas ir gyvenimo būdas leidžia daugeliui gyventi ilgai ir aktyviai.
Didžiausią naudą paprastai duoda nuosekli gliukozės, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir rūkymo vengimas. Individualias rekomendacijas geriausia susidėlioti kartu su gydytoju, įvertinus jūsų sveikatos būklę ir gyvenimo ritmą.