Akies sklerą dažniausiai pažįstame kaip baltąją akies dalį. Ji sudaro tvirtą akies obuolio išorinę sienelę ir tiesiai jungiasi su skaidria ragena.
Turinys
Kaip sudaryta sklera
Sklerą dengia junginė – permatoma gleivinė, padedanti akiai išlikti drėgnai ir judriai. Storiausia skleros vieta yra aplink regos nervą. Ši akies dalis susideda iš trijų sluoksnių:
- Epislera – purus jungiamasis audinys iškart po jungine
- Pati sklera – tvirta, tanki balta medžiaga, suteikianti akiai spalvą
- Lamina fusca – giliausias sluoksnis, sudarytas iš elastingų skaidulų
Dažniausi skleros pokyčiai
Skleroje gali rastis įvairių pakitimų. Kai kurie iš jų yra paveldimi:
- Melanozė – odoje ar gleivinėje atsiranda per daug melanino, dėl to baltame akies paviršiuje susidaro tamsių dėmių, kurios gali parausti ar tapti dirglios
- Skleros koloboma – dalies skleros audinio trūkumas, sukeliantis duobutes, išgaubimus ar duobeles skleros paviršiuje
- Ektazija – suplonėjusi ir deformuota, išsišokusi sklera
Naujos kartos specialūs kontaktiniai lęšiai šiandien leidžia padėti tiems, kuriuos vargina skleros ektazija.
Įgyti skleros susirgimai
Be įgimtų, pasitaiko ir skleros pakitimų, kuriuos sukelia išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, skleros plonėjimas ir išsipūtimas gali išsivystyti po traumų ar stiprių uždegimų.
Dar vienas dažnas sutrikimas – episkleritas. Tai padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali pasireikšti priekyje arba užpakalyje akies obuolio. Ji dažnai atpažįstama pagal išsiplėtusius kraujagysles ir gali apimti ir rageną.