Mioglobinas yra raumenyse esantis baltymas, surišantis deguonį. Jo turi ir griaučių, ir širdies raumuo. Laboratorijoje tiriamas į kraują patekęs mioglobinas gali padėti vertinti raumenų pažeidimą, tačiau pagal vieną šio tyrimo atsakymą negalima nustatyti, kur ir kodėl jis įvyko.
Turinys
Skaitant rezultatą verta atskirti tris dalykus: kiek baltymo išsiskyrė iš raumenų, kaip jį pašalina inkstai ir kada paimtas mėginys. Dėl šių aplinkybių tas pats skaičius skirtingose situacijose gali reikšti nevienodus dalykus.
Kaip mioglobinas patenka iš raumenų į šlapimą
Mioglobinas suriša ir saugo deguonį raumens ląstelėje. Pažeidus ląsteles, baltymo patenka į kraujotaką, o inkstai jį šalina su šlapimu. Todėl mioglobinas gali būti tiriamas ir kraujyje, ir šlapime, nors šie atsakymai aprašo skirtingus mėginius.
Padidėjimas galimas po raumenų traumos, labai intensyvaus fizinio krūvio ar sergant raumenų ligomis. Tačiau koncentraciją kraujyje gali didinti ir sumažėjęs mioglobino pašalinimas, kai sutrikusi inkstų veikla. Didesnė reikšmė savaime neparodo, kiek raumens pažeista, ir nėra tiesioginis inkstų filtravimo pajėgumo matas.
Kraujo ir šlapimo atsakymų nesuplakite
Kraujo tyrime pateikiama mioglobino koncentracija. Ją lyginkite su būtent tame atsakyme nurodytu laboratorijos referenciniu intervalu ir vienetais. Kito žmogaus ar kitos laboratorijos „norma“ gali netikti jūsų rezultatui.
Atskirame šlapimo tyrime vertinama, ar mėginyje yra mioglobino; atsakymas gali būti ir neigiamas. Tai nereiškia, kad toks pats užrašas turėtų būti kraujo tyrimo lape. Taip pat bendro šlapimo tyrimo ir specialiai užsakyto mioglobino nustatymo nereikėtų laikyti tuo pačiu tyrimo pavadinimu.
Abiejų mėginių tirti savarankiškai „dėl visa ko“ nereikia. Kurio rodiklio reikia ir ar jis apskritai naudingas konkrečioje situacijoje, sprendžiama pagal simptomus bei kitus duomenis. Jei paskirtas šlapimo mėginys, surinkimo ir pristatymo nurodymus gaukite iš jį tiriančios laboratorijos.
Kodėl mėginio laikas keičia vertinimą
Mioglobinas kraujyje išlieka trumpiau nei kreatinkinazė, todėl po raumenų pažeidimo jo padidėjimas gali jau būti praėjęs, nors kiti rodikliai dar pakitę. Normalus vėliau paimto mėginio atsakymas negali vienas pats paneigti anksčiau buvusio pažeidimo.
Gydytojui pasakykite, kada prasidėjo skausmas ar silpnumas, kada buvo trauma arba neįprastas krūvis ir kada paimtas mėginys. Tiriant pakartotinai pravers visi ankstesni atsakymai su datomis. Jei dviejuose atsakymuose skaičiai skiriasi, kartu pateikite ir jų paėmimo laiką, o ne tik nukopijuotas reikšmes.
Mioglobinas, CK ir troponinas nėra pakaitalai
Mioglobinas yra deguonį surišantis baltymas, o kreatinkinazė, žymima CK, yra raumenų energijos apykaitoje dalyvaujantis fermentas. Abu gali patekti į kraują pažeidus raumenis, bet jų kitimo laikas ir klinikinė paskirtis skiriasi.
Mioglobino yra ne vien širdyje, todėl jo padidėjimas nepatvirtina infarkto. Mayo Clinic Laboratories tyrimo apraše nurodoma, kad troponinas turi didesnę diagnostinę vertę nustatant ankstyvą širdies raumens pažeidimą. Internete rastos senos mioglobino tyrimo valandų schemos neturėtų lemti sprendimo, ar kreiptis pagalbos dėl krūtinės skausmo.
Kada nelaukti laboratorinio atsakymo
Neįprastai stiprus raumenų skausmas, ryškus silpnumas arba tamsus, arbatos spalvos šlapimas gali būti rimto raumenų irimo požymiai. Tokiu atveju reikia nedelsiant medicininio įvertinimo, o ne savarankiškai užsisakyti dar vieną tyrimą. Visi šie požymiai nebūtinai pasireiškia kartu, o vien šlapimo spalva priežasties nenustato.
Staiga atsiradus stipriam krūtinės skausmui, dusuliui ar sutrikus sąmonei skambinkite 112. Planinio tyrimo laukimas ar anksčiau gautas normalus mioglobino atsakymas nėra priežastis atidėti skubią pagalbą.