Nėštumo metu apie augantį pilvą tenka išgirsti įvairiausių patarimų ir „liaudiškų tiesų“. Artimieji neretai komentuoja, kaip jis turėtų atrodyti, o iš aplinkos galima gauti prieštaringų žinučių apie tai, kiek „privalu“ priaugti. Vis dėlto dalis tokios informacijos nėra paremta dabartinėmis medicinos žiniomis. Žemiau – aiškiai ir praktiškai apie tai, kas iš tiesų lemia pilvo dydį, kada jis pradeda matytis ir kaip vertinamas nėštumo svorio prieaugis.
Turinys
Svorio prieaugis nėštumo metu: ką svarbu žinoti
Medicinos praktikoje nėštumo metu svoris paprastai stebimas reguliariai, tačiau jis vertinamas kaip vienas iš bendros sveikatos ir nėštumo eigos rodiklių, o ne vienintelis tikslas. Rekomenduojami prieaugio intervalai yra orientaciniai – tai vidurkiai, kurie tinka ne visoms nėščiosioms identiškai.
Galutinis svorio prieaugis dažnai priklauso nuo to, koks kūno svoris buvo iki nėštumo. Jei iki pastojimo svoris buvo mažesnis nei rekomenduojamas, dažniausiai prireikia priaugti daugiau. Jei nėštumas prasidėjo esant didesniam kūno svoriui, rekomenduojamas prieaugis paprastai būna mažesnis.
Taip pat svarbu suprasti, kad vien tik bandymas griežtai kontroliuoti svorį dažniausiai savaime neužtikrina geresnių gimdymo baigčių. Jei priaugate daugiau ar mažiau nei „vidurkiai“, dažnai prasmingiau pirmiausia peržiūrėti kasdienę mitybą ir savijautą, o ne iškart nerimauti dėl skaičiaus svarstyklėse.
Praktinis požiūris į mitybą
Pagal dabartines medicinos žinias, daugeliui nėščiųjų geriausiai pasiteisina paprastas principas: rinktis maistingą, subalansuotą maistą ir įsiklausyti į alkio bei sotumo signalus. Valgykite, kai jaučiate alkį, ir sustokite, kai pasisotinate. Dažnai, kai mityba yra kokybiška, svorio prieaugis susireguliuoja natūraliai.
KMI (kūno masės indeksas) ir rekomenduojamas svorio prieaugis
Kūno masės indeksas (KMI) – tai santykis, apskaičiuotas pagal ūgį ir svorį, padedantis apytiksliai įvertinti, ar kūno svoris iki nėštumo buvo mažesnis, įprastas ar didesnis. Nėštumo prieaugio rekomendacijos dažniausiai pateikiamos būtent pagal KMI prieš pastojant.
- Jei KMI iki nėštumo buvo įprastas (apie 18,5–24,9), dažniausiai rekomenduojama per pirmą trimestrą priaugti maždaug 0,5–2 kg, o antrą ir trečią trimestrą – maždaug 0,5–1 kg per savaitę. Iš viso per nėštumą tai sudaro apie 11–16 kg.
- Jei KMI buvo mažesnis nei 18,5, bendras rekomenduojamas prieaugis dažniausiai didesnis – apie 13–18 kg.
- Jei KMI buvo apie 25–29,9, dažnai orientuojamasi į mažesnį bendrą prieaugį – apie 7–11 kg.
- Jei KMI buvo 30 ar daugiau, įprastai rekomenduojamas dar kuklesnis prieaugis – apie 5–9 kg.
Šie intervalai nėra „vienintelė teisinga norma“ – reali situacija priklauso nuo individualios sveikatos būklės, nėštumo eigos ir kitų veiksnių, todėl galutinį vertinimą visada pateikia nėštumą prižiūrintis specialistas.
Kaip iš tikrųjų „nešiojamas“ pilvas
Viena populiariausių nėštumo legendų teigia, kad pilvo forma ar „aukštis“ išduoda kūdikio lytį. Esą berniuką nešiojant pilvas būna žemiau ir „į priekį“, o mergaitę – aukščiau ir labiau išsiskleidęs per liemenį. Moksliniai duomenys tokio ryšio nepatvirtina.
Iš tiesų pilvo išvaizdą labiausiai lemia visai kiti dalykai: pilvo raumenų būklė iki nėštumo ir moters ūgis.
- Jei iki nėštumo pilvo raumenys buvo tvirtesni ir gerai treniruoti, pilvas neretai atrodo „aukščiau“, nes raumenys geriau prilaiko augantį gimdos svorį.
- Jei pilvo sienelė iki nėštumo buvo silpnesnė, pilvas gali matytis žemiau.
- Aukštesnėms moterims pilvas dažnai labiau „išeina į priekį“, o žemesnėms svorio pasiskirstymas gali labiau matytis į šonus.
Kada pilvas pradeda matytis
Nėra vieno „teisingo“ laiko, kada nėštumas turi tapti matomas. Kiekvienos moters kūnas keičiasi skirtingu tempu. Dažniausiai vaisius dar nėra pakankamai didelis, kad pilvas ryškiai matytųsi iki antro trimestro.
Vis dėlto pirmą trimestrą pilvo apimtis gali padidėti dėl skysčių susilaikymo ir pilvo pūtimo. Tai įprasti, nors ir ne visada malonūs, ankstyvo nėštumo pokyčiai.
Įtakos turi ir fizinė būklė iki nėštumo: tvirtesni pilvo raumenys dažnai leidžia ilgiau išlaikyti „plokštesnį“ pilvą. Be to, jei tai ne pirmas nėštumas, pilvas neretai pradeda ryškėti earlier, nes po ankstesnių nėštumų pilvo sienelės raumenys ir audiniai gali būti labiau „atsileidę“.
Pilvo matavimai vizitų metu: kam to reikia
Nuo maždaug 20 nėštumo savaitės įprasta per prenatalinius vizitus pamatuoti pilvo apimtį (tiksliau – gimdos dugno aukštį). Tai vienas iš paprastų būdų stebėti, ar kūdikio augimas atitinka numanomą nėštumo terminą.
Šis matavimas taip pat gali būti naudingas, kai nėštumo trukmė nėra visiškai aiški (pavyzdžiui, jei sunku tiksliai nustatyti pastojimo laiką). Kadangi kiekviena moteris „nešioja“ skirtingai, nedideli nukrypimai dažniausiai nėra priežastis nerimui.
Dažnai orientuojamasi į tai, kad atstumas nuo gaktikaulio iki gimdos viršaus vidutiniškai didėja maždaug po 1 cm per savaitę. Jei matavimai ryškiau skiriasi nuo tikėtino, gydytojas gali pasiūlyti echoskopiją, kad būtų tiksliau įvertintas vaisiaus augimas.
Esmė, kurią verta prisiminti
Daugeliui moterų priprasti prie kūno pokyčių nėštumo metu nėra paprasta, ypač jei anksčiau daug dėmesio buvo skiriama „idealiam“ svoriui. Vis dėlto daugeliu atvejų svorio prieaugis neturėtų tapti nuolatiniu nerimo šaltiniu.
Jei mityba yra visavertė, o kasdienybėje vadovaujatės alkio ir sotumo pojūčiais, dažniausiai nėštumo pilvas ir svorio prieaugis vystosi natūraliai ir atitinka organizmo poreikius. Dėl individualių klausimų ar abejonių saugiausia tartis su nėštumą prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu.