Plaučių edema – tai būklė, kai plaučiuose nenormaliai kaupiasi skysčiai. Dėl to žmogui kyla dusulys, krūtinės spaudimas, švokštimas, sunkumas kvėpuojant ar net kosulys su putotomis gleivėmis. Ši būklė pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kaip atsiranda plaučių edema?

Plaučių edema gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios – širdies veiklos sutrikimai arba kiti, su širdimi nesusiję, veiksniai. Pagal tai plaučių edema skirstoma į kardiogeninę (širdinės kilmės) ir nekardiogeninę (kitų priežasčių sukeltą).

Kardiogeninė plaučių edema

Kai skysčių sankaupa plaučiuose susijusi su širdies veiklos pokyčiais, dažniausiai dėl to kaltas širdies nepakankamumas. Kai širdies kairysis skilvelis nebetinkamai pumpuoja kraują, šis užsistovi plaučių kraujagyslėse. Didėjantis spaudimas skatina skysčių prasiskverbimą į plaučių alveoles.

Širdies infarktas
Širdies raumens susilpnėjimas (kardiomiopatija)
Vožtuvų ligos (susiaurėjimas ar nesandarumas)
Aukštas kraujospūdis
Širdies ritmo sutrikimai
Širdies raumens uždegimas
Skystis perikarde (perikardo išsiliejimas)

Nekardiogeninė plaučių edema

Kai skysčiai plaučiuose atsiranda ne dėl širdies sutrikimų, dažnai kalta kraujagyslių uždegimas arba pažeidimas. Tuomet padidėja kraujagyslių pralaidumas, ir skystis lengviau prasiskverbia į plaučių alveoles. Vienas tokių atvejų – ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS), kai uždegimas pažeidžia plaučių audinius. Uždegimą gali sukelti įvairios priežastys:

Susiję įrašai

Plaučių uždegimas (pneumonija)
Sunkios infekcijos (sepsis)
Traumos
Kasa (pankreatitas)
Kepenų ligos
Vaistai
Kraujavimas ar tinimas galvos smegenyse (neurogeninė plaučių edema)

Unikali forma yra vadinamoji neigiamo slėgio plaučių edema, kuri gali susiformuoti po kvėpavimo takų užsikimšimo. Tuomet kvėpavimo judesiai padidina spaudimą kraujagyslėse, o jos ima leisti skystį į alveoles.

Ypač kalnuotose vietovėse ar staiga kylant į aukštį, kai deguonies mažiau, gali atsirasti didelio aukščio plaučių edema (HAPE). Čia kraujagyslės plaučiuose susitraukia, tampa pralaidesnės, todėl skystis patenka į alveoles.

Plaučių edema plaukikams

Kai kurie profesionalūs plaukikai bei narai gali patirti skysčių kaupimąsi plaučiuose. Tai susiję su didėjančiu kraujo kiekiu plaučių kraujagyslėse esant nardymo ar intensyvaus plaukimo metu. Tokiais atvejais smulkios kraujagyslės gali plyšti, o skystis patenka į plaučių alveoles.

Kuo skiriasi plaučių edema nuo kitų būklių?

Pneumoniją sukelia infekcija – bakterinė, virusinė ar grybelinė. Ji taip pat sukelia skysčio kaupimąsi alveolėse, tačiau dažniausiai šis skystis tirštesnis, juo kimba infekcija. Tuo tarpu plaučių edemos atveju skystis būna labiau skaidrus, vandeningas ir nėra susijęs su infekcija.

Pleuros išsiliejimas – tai būklė, kai skysčiai kaupiasi už plaučių, jų dangaluose. Skysčio sankaupa spaudžia plaučius iš išorės. Tokį išsiliejimą dažniausiai sukelia širdies nepakankamumas, infekcija ar onkologinės ligos.

Plaučių edemos simptomai

Ūminė (staigi) plaučių edema

Staigus dusulio priepuolis, stiprėjantis fizinio krūvio ar gulimos padėties metu
Kosulys su kraujo priemaišomis ar putotomis gleivėmis
Švokštimas, švilpiantis kvėpavimas
Trumpas, negilus kvėpavimas
Sunkumas įkvėpti, pojūtis lyg trūktų oro
Krūtinės spaudimas ar skausmas

Lėtinė (ilgalaikė) plaučių edema

Dusulys, kuris dažnai pažadina naktį ar didėja atsigulus
Pabrinkusios kojos
Lėtinis nuovargis

Kaip nustatoma plaučių edema?

Norint diagnozuoti skysčių kaupimąsi plaučiuose, gydytojas apžiūrės ir pasiklausys širdies bei plaučių. Taip pat bus ieškoma neįprastų garsų, švokštimo, plaučių traškesio ar nenormalių širdies tonų. Gali būti stebimas padažnėjęs kvėpavimas, išpūstos kaklo venos, kūno pabrinkimai arba melsvas odos atspalvis.

Kokie tyrimai atliekami?

Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Elektrolitų kiekio ir kitų biocheminių rodiklių nustatymas
Deguonies kiekio matavimas kraujyje (pulsoksimetrija)
Krūtinės ląstos rentgenograma – skysčiui plaučiuose nustatyti
Širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas), vertinant jos veiklą
EKG – širdies ritmo ir infarkto požymiams
Širdies kraujagyslių tyrimai, ieškant užsikimšimų

Plaučių edemos gydymas

Šią ligą būtina gydyti nedelsiant, tad esant ūmiems simptomams pacientas dažniausiai gydomas intensyviosios terapijos skyriuje ar skubios pagalbos skyriuje. Gydymo eiga priklauso nuo priežasties, tačiau dažni šie būdai:

Deguonies tiekimas per nosį ar kaukę
Oro pūtimo aparatai, padedantys geriau prisotinti plaučius deguonimi
Plaučių ventiliacija per kvėpavimo vamzdelį, kai reikia daugiau pagalbos kvėpuojant
Vaistai, skatinantys skysčių pasišalinimą su šlapimu (diuretikai) bei stiprinantys širdies veiklą
Kai plaučių edemą sukėlė ne širdies ligos, gydytojai gali skirti antibiotikus, steroidus ar kitus būtinus vaistus

Kaip apsisaugoti nuo plaučių edemos?

Ypač svarbu rūpintis širdies sveikata, kad sumažėtų plaučių edemos rizika. Naudingi šie įpročiai:

Reguliariai vartokite paskirtus vaistus, jei turite širdies ligų
Gaukite rekomenduotas vakcinas
Reguliariai lankykitės sveikatos priežiūros įstaigose, ypač jei pasireiškia dusulys
Rinkitės mažai druskos turinčią, subalansuotą mitybą
Nerūkykite
Prižiūrėkite savo kūno svorį
Pasitarkite su gydytoju, jei planuojate aktyvią veiklą (pvz., keliones į kalnus), kuri gali padidinti plaučių edemos riziką

Kada būtina skubi pagalba?

Plaučių edema kartais gali kilti staiga ir kelti realų pavojų gyvybei. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių, jei atsiranda šie požymiai:

Sunkumas įkvėpti ar dusulio priepuolis
Jausmas, kad trūksta oro
Kosėjate kraują ar putotas gleives
Švokštimas, švilpimas ar dusulys
Dažnas širdies plakimas
Nerimas, susijaudinimas
Mėlynas ar pilkas odos atspalvis
Apisotinęs prakaitavimas
Galvos svaigimas ar bendras silpnumas

Gyvenimas su plaučių edema

Kiek ilgai galima gyventi sergant plaučių edema priklauso nuo ligos priežasties ir kaip greitai gaunamas gydymas. Ūminė plaučių edema labai pavojinga, todėl būtina medicininė pagalba kuo greičiau. Kai kuriais atvejais, jei liga sunkėja ir nesulaukiama pagalbos, baigtis gali būti mirtina. Net ir lėtiniu atveju, plaučių edema dažnai reikalauja gydymo ligoninėje ar nuolatinės sveikatos būklės stebėsenos.