Pleuros ertmę sudaro dvi plonos plėvės (pleura), kurios padeda plaučiams sklandžiai judėti kvėpuojant. Viena jų dengia pačius plaučius, kita iškloja krūtinės ląstos vidinį paviršių. Tarp šių plėvių yra nedidelis tarpas su labai mažu kiekiu skysčio – jis veikia kaip „sutepimas“, kad plaučiai galėtų lengvai plėstis ir susitraukti.
Turinys
Pleuros skysčio pasėlis – tai laboratorinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar pleuros skystyje nėra infekcijos sukėlėjų: bakterijų, virusų ar grybelių. Pagal dabartines medicinos žinias šis tyrimas ypač naudingas tada, kai įtariama, kad pleuros ertmėje susikaupęs skystis gali būti susijęs su infekcija.
Kada atliekamas pleuros skysčio pasėlis
Dažniausiai šis tyrimas svarstomas tuomet, kai vaizdiniai tyrimai rodo skysčio sankaupą tarp pleuros lapelių. Toks skysčio susikaupimas vadinamas pleuros efuzija.
Tyrimas taip pat gali būti skiriamas, jei žmogui būdingi infekcijai galintys būdingai simptomai (pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu), arba kai gydytojas nori patikslinti, kas vyksta pleuros ertmėje. Klinikinėje praktikoje pleuros ertmės pokyčiai gali būti susiję ne tik su skysčiu, bet ir su oro patekimu į šią sritį (pneumotoraksu), todėl situacija įvertinama kompleksiškai.
Priežasčių, dėl kurių pleuros ertmėje gali kauptis skystis, yra įvairių. Pleuros skysčio pasėlis atliekamas tuomet, kai svarbu atsakyti į klausimą, ar skysčio susikaupimą galėjo sukelti infekcija.
Galimos rizikos ir kam jos aktualesnės
Kaip ir dauguma invazinių procedūrų, pleuros skysčio paėmimas tyrimui turi tam tikrų rizikų. Medicinos praktikoje aprašomos tokios galimos komplikacijos:
- kraujavimas procedūros metu ar po jos;
- pakartotinis skysčio susikaupimas pleuros ertmėje;
- infekcija dūrio vietoje;
- oro patekimas į pleuros ertmę (pneumotoraksas);
- kvėpavimo pasunkėjimas (kvėpavimo nepakankamumo požymiai).
Daugeliui žmonių rimtų komplikacijų tikimybė yra nedidelė, tačiau ne visiems ji vienoda. Didesnė rizika gali būti, jei yra kraujo krešėjimo sutrikimų, širdies nepakankamumas, padidėjusi širdis, neseniai atlikta plaučių operacija, arba vartojami kraują skystinantys vaistai. Sprendimą, ar procedūra tinkama ir saugi, priima gydytojas, įvertinęs bendrą būklę ir gretutines ligas.
Kaip pasiruošti tyrimui
Dažniausiai specialaus pasiruošimo nereikia. Vis dėlto svarbu gydytojui iš anksto pasakyti apie alergijas, ypač jei yra jautrumas lateksui ar odos dezinfekcijai naudojamoms priemonėms. Taip pat būtina informuoti apie vartojamus vaistus ir neseniai atliktas operacijas.
Kaip paimamas pleuros skystis
Jei vaizdinis ištyrimas dar nebuvo atliktas, pirmiausia gali būti paskirtas krūtinės ląstos tyrimas, kad būtų patvirtinta skysčio sankaupa. Pats skysčio paėmimas dažniausiai atliekamas procedūra, vadinama torakocenteze.
Torakocentezės metu žmogus paprastai sėdi pasilenkęs į priekį, rankas ir galvą patogiai padėjęs ant atramos (pavyzdžiui, stalo). Gydytojas nuskausmina nedidelį odos plotą nugaros srityje ir įveda adatą iki pleuros ertmės, kad galėtų paimti skysčio mėginį. Kad sumažėtų rizika sužeisti plautį, procedūros metu svarbu nejudėti; gydytojas paprastai paaiškina, kaip kvėpuoti ir ko vengti atliekant skysčio paėmimą.
Skystis surenkamas per adatą į specialų mėgintuvėlį. Kai kuriais atvejais po procedūros gali būti pakartotinai įvertinama krūtinės ląsta, kad būtų įsitikinta, jog viskas vyksta sklandžiai.
Kas vyksta laboratorijoje
Paimtas pleuros skystis perduodamas laboratorijai. Ten jis tiriamas siekiant aptikti infekcijos sukėlėjus. Mėginys paruošiamas mikroskopiniam vertinimui, taip pat gali būti auginamas terpėse, kad būtų nustatyta, ar jame yra bakterijų, virusų ar grybelių.
Kai tyrimai baigiami, gydytojas aptaria gautus rezultatus ir jų reikšmę konkrečiai situacijai.
Kaip suprantami rezultatai
Įprastas (normalus) atsakymas reiškia, kad pleuros skysčio mėginyje infekcijos sukėlėjų nerasta.
Pakitusis (nenormalus) atsakymas reiškia, kad mėginyje aptikta bakterijų, virusų ar grybelių. Tai gali rodyti infekciją pleuros ertmėje. Medicinos praktikoje tokia situacija kartais siejama su plaučių uždegimu ar tuberkulioze, tačiau galutinė išvada priklauso nuo visų tyrimų ir klinikinių duomenų visumos.
Kodėl svarbu neatidėlioti gydymo
Jei pleuros ertmės infekcija negydoma, ji gali komplikuotis. Moksliniai duomenys rodo, kad galimos tokios būklės kaip pleuritas (pleuros uždegimas), empiema (pūlių sankaupa tarp pleuros lapelių) ar plaučių pūlinys. Tokios komplikacijos gali bloginti kvėpavimą ir neretai reikalauja aktyvaus gydymo, o kartais ir stebėjimo ligoninėje.
Jeigu kartu nustatomos ir kitos būklės, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus ir parinkti gydymą pagal priežastį.
Prognozė ir ką verta prisiminti
Pleuros ligos gali būti rimtos, ypač jei uždelsiama jas atpažinti. Vis dėlto daugeliui žmonių ši procedūra yra vertinga, nes padeda greičiau nustatyti infekciją ar kitą pleuros ertmės sutrikimą ir atitinkamai parinkti gydymą. Kuo anksčiau nustatoma infekcija, tuo dažniau pavyksta ją suvaldyti paprasčiau ir saugiau.
Prieš procedūrą svarbu gydytojui aiškiai nurodyti visus vartojamus vaistus, turimas ligas ir neseniai atliktas operacijas – tai padeda tinkamai įvertinti rizikas ir parinkti saugiausią veiksmų planą.