Žvynelinė (dar vadinama paprastąja žvyneline) – tai autoimuninė, uždegiminė odos liga. Jai būdingas bėrimas su pleiskanojančiomis, aiškiai apribotomis dėmėmis. Bėrimo spalva gali skirtis priklausomai nuo odos atspalvio – jis gali atrodyti rausvas ar raudonas, o tamsesnėje odoje dažniau įgauna violetinį, pilkšvą ar rusvą atspalvį.
Turinys
Medicinos praktikoje žvynelinė laikoma „skėtiniu“ terminu, nes po juo telpa kelios skirtingos ligos formos. Jos skiriasi bėrimo išvaizda, išplitimu ir kartais – bendrais organizmo simptomais. Vieniems žmonėms pažeidimai būna nedideli ir lokalūs, kitiems bėrimas gali išplisti plačiau.
Žvynelinės bėrimų tipai
Skirtingos žvynelinės rūšys apibūdinamos pagal tai, kaip atrodo odos pažeidimai ir kur jie dažniausiai atsiranda. Toliau pateikiami dažniausi tipai ir jų požymiai.
Plokštelinė žvynelinė
Pagal dabartines medicinos žinias tai – dažniausia žvynelinės forma, sudaranti didžiąją dalį visų atvejų. Jai būdingos didesnės, iškilusios, sausos ir dažnai niežtinčios odos sritys, vadinamos plokštelėmis.
Šviesesnėje odoje plokštelės dažniau būna raudonos ir padengtos sidabriškomis pleiskanomis. Didesnio pigmento odoje jos gali atrodyti violetinės, pilkšvos ar tamsiai rusvos, neretai būna storesnės.
Plokštelinė žvynelinė gali pasireikšti įvairiose vietose, tačiau dažniausiai pastebima ties alkūnėmis, keliais ir nugaroje. Ji taip pat neretai pažeidžia galvos odą – tuomet kalbama apie galvos odos žvynelinę.
Lašelinė žvynelinė
Lašelinė forma pasitaiko rečiau. Ji neretai išsivysto staiga ir daliai žmonių linkusi palyginti greitai aprimti – per kelias savaites ar mėnesius.
Šiuo atveju atsiranda smulkūs, „lašelių“ formos židiniai, dažniausiai rausvi ar raudoni, su pleiskanojimu. Dažniausiai bėrimas išplinta ant rankų, kojų ir liemens, bet gali paveikti ir veidą, ausis ar galvos odą. Kai kuriems žmonėms laikui bėgant ši forma gali pereiti į plokštelinę.
Atvirkštinė (raukšlių) žvynelinė
Ši forma dažniausiai pasireiškia didesniais, lygesniais, ryškiai paraudusiais plotais kūno raukšlėse. Trintis ir drėgmė tokiose vietose dažnai sustiprina simptomus, todėl bėrimas paprastai vargina ten, kur oda liečiasi su oda.
- pažastyse
- po krūtimis
- sėdmenų srityje
- kirkšnyse
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad atvirkštinė žvynelinė gana dažnai pasireiškia kartu su kitomis žvynelinės formomis.
Pūslinė žvynelinė
Pūslinė žvynelinė – reta forma, atpažįstama pagal pustules (pūlinukus), t. y. smulkius pūslelių pavidalo darinius su pūlingu turiniu. Jie gali susitelkti į bėrimą primenančius plotus, o laikui bėgant pažeidimai gali paruduoti, pleiskanoti ar atrodyti tarsi šašai.
Dažniau pažeidžiami delnai, pėdų padai, rankų ir kojų pirštai. Viena iš sunkesnių šios formos atmainų gali apimti didelę kūno dalį ir būti susijusi su bendrais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, silpnumas ar galvos skausmas.
Eritroderminė žvynelinė
Eritroderminė žvynelinė laikoma reta ir sunkia forma, kai paraudimas ir uždegimas apima beveik visą kūno paviršių. Bėrimas gali priminti stiprų nudegimą saulėje, dažnai atsiranda staiga ir sukelia intensyvų niežėjimą, deginimą bei skausmą.
Kai kuriais atvejais pasireiškia ir bendri simptomai:
- karščiavimas
- raumenų silpnumas
- padažnėjęs pulsas
Moksliniai duomenys rodo, kad ši būklė gali būti susijusi su rimtomis komplikacijomis, pavyzdžiui, skysčių netekimu ir širdies veiklos sutrikimais, todėl reikalinga skubi medicinos pagalba.
Psoriazinis artritas ir žvynelinė
Psoriazinis artritas – tai lėtinė uždegiminė sąnarių liga, galinti pasireikšti daliai žmonių, sergančių žvyneline. Odos bėrimai sergant psoriaziniu artritu gali atrodyti kaip bet kuri iš anksčiau aprašytų žvynelinės formų.
Medicinos praktikoje pastebima, kad nagų pažeidimai (pavyzdžiui, nagų ruoželiai, trupėjimas ar atsiskyrimas) siejami su didesne psoriazinio artrito rizika.
Ką svarbu žinoti pabaigai
Žvynelinė – autoimuninė uždegiminė liga, galinti pasireikšti labai skirtingai: nuo įprastų plokštelių iki retesnių, ryškiai išplitusių formų su bendrais organizmo simptomais. Nors plokštelinė žvynelinė yra labiausiai paplitusi, kitos atmainos gali atrodyti visai kitaip, todėl savarankiškai atpažinti ligą ne visuomet paprasta.
Jei pastebite ilgiau trunkantį pleiskanojantį bėrimą, skausmingą ar greitai plintantį paraudimą, pūlinukus, arba kartu atsiranda karščiavimas, silpnumas ar sąnarių skausmai, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tiksli diagnozė ir individualiai parinktas gydymo planas padeda saugiau kontroliuoti simptomus ir sumažinti paūmėjimų riziką.