Sepsinis artritas – tai sąnarių infekcija sukelta uždegiminė liga, kurią lemia bakterijų, virusų ar grybelių patekimas į sąnarį. Ši infekcija paveikia kremzlės paviršių ir sąnario skystį, kuris suteikia judesiui glotnumo. Dažniausiai pažeidžiami stambieji apatinės kūno dalies sąnariai, pavyzdžiui, keliai ar klubai, tačiau uždegimas gali pasireikšti ir kituose – peties ar čiurnos – sąnariuose. Infekcija dažniausiai išplinta į sąnarį per kraują ir kilusi iš kitos kūno vietos.
Artrito rūšys ir amžiaus ypatumai
Kalbant apie artritą, reikia žinoti, kad šis terminas apima visas sąnarių uždegimines ligas. Be sepsinio artrito, egzistuoja osteoartritas, reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, podagra ir kitos rūšys. Dažnai manoma, kad artritas – tik vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau iš tikrųjų juo gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys. Vaikai sepsiniu artritu serga netgi dažniau nei suaugusieji.
Dažniausiai pažeidžiami sąnariai
Kokį sąnarį paveiks infekcija, priklauso nuo įvairių veiksnių. Vaikams dažniausiai uždegimas pasireiškia klubo sąnaryje, o suaugusiems – keliuose. Žmonėms, kurie leidžiasi narkotikus, sepsinis artritas dažniau susiformuoja ties dubens ir stuburo jungtimis arba prie krūtinkaulio susijungiančiuose sąnariuose.
Ar infekcija gali plisti?
Laiku negydant, infekcija iš sąnario gali pasklisti po kūną ir sukelti sepsį – pavojingą, gyvybei grėsmingą būklę. Daugeliu atvejų pažeidžiamas tik vienas sąnarys, bet retais atvejais uždegimas gali apimti ir kelis sąnarius. Dažniausiai sepsinį artritą sukelia stafilokokinė infekcija, kuri dažniausiai pažeidžia vieną sąnarį, tačiau kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, Neisseria genties, gali pakenkti ir keliems sąnariams vienu metu.
Kas dažniausiai suserga sepsiniu artritu?
Nors ši būklė dažniau nustatoma vaikams, serga ir suaugusieji. Didžiausią riziką patiria 2–3 metų amžiaus berniukai, tačiau uždegimas galimas bet kokiame amžiuje. Bendroje populiacijoje sepsinis artritas pasitaiko nedažnai – kasmet užregistruojama 2–6 atvejai iš 100 tūkstančių žmonių.
Kaip pavojingas sepsinis artritas?
Nors liga reta, ji yra labai rimta. Negydomas sepsinis artritas gali sukelti negrįžtamus sąnario pažeidimus, komplikacijas ar net mirtį. Pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Sepsinio artrito simptomai
- Ūmus skausmas ir jautrumas pažeistame sąnaryje
- Patinimas ir šiluma uždegimo vietoje
- Apribotas judrumas
- Noras negalėti judinti ar naudoti pažeisto sąnario
- Kūno temperatūros padidėjimas, karščiavimas
Priežastys – kas sukelia infekciją?
Pagrindinė uždegimo priežastis – infekcija, kurią sukelia bakterijos, rečiau – virusai, grybeliai ar kiti mikroorganizmai. Dažniausiai infekcija prasideda kitoje kūno vietoje ir išplinta į sąnarį per kraują. Dažniausi sukėlėjai:
- Auksinis stafilokokas – dažniausia sepsinio artrito priežastis visų amžiaus grupių pacientams
- MRSA – antibiotikams atspari stafilokoko atmaina. Didelę riziką susirgti turi žmonės, vartojantys narkotikus, sergantys ŽIV ar diabetu
- A ir B grupės streptokokai – dažniau pasireiškia vyresniems ar lėtinėmis ligomis (diabetu, ciroze) sergantiems žmonėms
- Gonorėjos sukelėjas – sukelia lytiniu keliu plintančią infekciją, kuri gali komplikuotis į vadinamą gonokokinį artritą
- Neisseria meningitides (meningokokas) – sukelia meningitą, tačiau sepsinį artritą sukelia itin retai
Ar ši liga užkrečiama?
Pats sepsinis artritas nuo žmogaus žmogui neplinta. Tačiau tam tikros bakterijos, kuriomis galima užsikrėsti per kontaktą, gali sukelti šią būklę.
Diagnozė: kaip nustatomas sepsinis artritas?
Norint nustatyti diagnozę, atliekamas paveikto sąnario tyrimas. Jei įtariamas infekcinis artritas, dažniausiai imamas sąnario skystis (punktatas), kuris tiriamas laboratorijoje. Bakterijų randama šioje terpėje – tai patvirtina diagnozę.
Kokie tyrimai atliekami?
- Sąnario skysčio aspiracija: plona adata ištraukiamas skysčio mėginys ir tiriamas bakterijų buvimas
- Kraujo tyrimai: padeda įvertinti infekcijos požymius arba atmesti kitas ligas
- Rentgeno nuotraukos: gali parodyti išplatėjusį sąnarį ar minkštųjų audinių patinimą
- Ultragarsas: leidžia įvertinti, kiek uždegimas išplitęs sąnaryje ir ar susikaupė skysčių
- MRT: padeda nustatyti ankstyvas infekcijos stadijas bei išsamiai atvaizduoti sąnario ir aplinkinių audinių būklę
Gydymas: ką taikyti esant sepsiniam artritui?
- Chirurgija: uždegimo apimtos srities valymas (debridementas), dažnai būtinas kartu su gydymu antibiotikais per veną
- Antibiotikai: privalomi visais atvejais, gali būti skiriami tiek intraveniniu būdu, tiek tabletėmis
- Skysčio šalinimas iš sąnario: punktavimo procedūra, kurią gali reikėti kartoti, kol simptomai atslūgsta
- Fizioterapija: būtina atstatyti normalų sąnario judrumą ir apsaugoti aplinkinius raumenis nuo nusilpimo
- Dirbtinio sąnario šalinimas: jei infekcija pažeidžia protezuotą sąnarį, jis gali būti pašalintas ir laikinai pakeistas antibiotikais pripildytu įtvaru, vėliau sąnarys vėl pakeičiamas nauju
Kiek laiko trunka gydymas?
Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos pobūdžio, sukėlėjo ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai antibiotikus tenka vartoti kelias savaites. Jei sąnarys ar aplinkiniai audiniai buvo stipriai pažeisti, gijimas gali užtrukti ilgiau.
Ar uždegimas gali praeiti savaime?
Sepsinis artritas niekada neišnyksta savaime, nes jo priežastis – bakterinė infekcija. Prireikus būtina gydyti antibiotikais ir prižiūrėti gydytojo, nes negydant kyla rimtų komplikacijų pavojus.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Kokie veiksniai padidina riziką vaikams?
- Naujagimio amžius – dėl silpnos imuninės sistemos
- Hemofilija – kraujo krešėjimo sutrikimas didina infekcijos pavojų
- Sutrikusi imuninė sistema (sergant pjautuvo ląstelių anemija, ŽIV ir pan.)
- Vykdoma chemoterapija
Kokie rizikos veiksniai svarbūs suaugusiesiems?
- Amžius virš 80 metų
- Jų sąnariai anksčiau pažeisti reumatoidiniu ar osteoartritu
- Imuninės sistemos nusilpimas (ŽIV, cukrinis diabetas)
- Aukštas gliukozės kiekis kraujyje
- Odos infekcijos: jų metu bakterijos gali išplisti į sąnarį
- Neseniai atlikta sąnario operacija
- Dirbtinis sąnarys (protezai): dažniau infekuojami nei natūralūs sąnariai
- Priklausomybė nuo švirkščiamųjų narkotikų
- Nesaikingi, neapsaugoti lytiniai santykiai (ypač jei užsikrečiama gonorėjos bakterija)
Kaip galima išvengti sepsinio artrito?
- Laiku prižiūrėti ir dezinfekuoti žaizdas, saugotis, kad jos nesupūliuotų
- Kontroliuoti lėtines ligas (cukrinį diabetą, imuniteto sutrikimus ir pan.)
- Laikytis saugaus lytinio gyvenimo principų
- Nevartoti narkotikų, vengti švirkščiamųjų preparatų be gydytojo paskyrimo
Prognozė ir galimos komplikacijos
Ligos baigtis priklauso nuo infekcijos sukelėjo, trukmės, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Kai kurios bakterijos, ypač MRSA, sunkiau gydomos. Ilgai trunkantis uždegimas didina negrįžtamų sąnario pažeidimų tikimybę, ypač jei susilpnėjusi imuninė sistema.
Nors dauguma pasveiksta, statistiškai 7–15 % atvejų sepsinis artritas gali baigtis mirtimi net laiku pradėjus gydymą. Negydant komplikacijos labai rimtos:
- Lėtinis skausmas
- Kaulų uždegimas (osteomielitas)
- Kaulinio audinio žūtis (osteonekrozė)
- Skirtingas kojų ilgis
- Sepsis (bendrą kūno uždegimą sukelianti būklė)
- Mirtis
Ką daryti pajutus simptomus?
Pajutus sąnario skausmą, paraudimą, patinimą, karščiavimą ir ribotą judrumą, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Sepsinis artritas reikalauja neatidėliotino gydymo – savarankiškas laukimas gali lemti nepalankią ligos baigtį.
Kuo sepsinis artritas skiriasi nuo osteomielito ar podagros?
Osteomielitas – tai kaulo infekcija, o sepsinis artritas paveikia sąnario kremzlę ir skystį. Abi ligos retos ir sunkios, dažniausiai susijusios su stafilokokinėmis bakterijomis. Kadangi simptomai panašūs (skausmas, patinimas, jautrumas), tik specialūs tyrimai padeda atskirti šias ligas. Sepsinis artritas gali pereiti ir į osteomielitą, galima sirgti jomis abiem vienu metu.
Podagra yra dažna uždegiminio artrito forma, kurią sukelia šlapimo rūgšties kristalai. Tuo tarpu sepsinis artritas – infekcinės kilmės. Nors simptomai – patinimas, paraudimas ir skausmas – gali sutapti, tačiau šios būklės ir gydomos, ir diagnozuojamos skirtingai. Atsiradus abejonių ar simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
