Širdis – tai raumeninis organas, kuris veikia kaip pagrindinis kūno „siurblys“, nepertraukiamai varantis kraują per visus organus ir audinius. Jos sandaroje dominuoja širdies raumeninis audinys ir jungiamieji audiniai, sudarantys tvirtą, tačiau kiekvieną akimirką judantį mechanizmą.
Turinys
Kaip širdis palaiko gyvybę
Pagrindinė širdies užduotis – aprūpinti organizmą deguonimi ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis. Būdama cirkuliacinės sistemos šerdis, širdis padeda kiekvienai kūno ląstelei pasiekti tai, ko reikia sveikam funkcionavimui.
Dvigubas kraujo apytakos ratas
Širdį galime palyginti su dviem siurbliais viename: viena jos pusė siunčia kraują į plaučius, kur šis prisotinamas deguonimi, o kita pusė stipria srove išstumia prisotintą kraują į visas kūno ląsteles, prasidedant didžiausia arterija – aorta. Iš audinių surinktas, jau „panaudotas“ kraujas per venas keliauja atgal į širdį, iš kur vėl patenka į plaučius papildomai deguonies atsargai.
Širdies sandara: sluoksniai ir skyriai
Širdį dengia trys sluoksniai:
- Epikardas – išorinis, ploniausias sluoksnis, saugantis širdį nuo išorinių dirgiklių.
- Miokardas – vidurinis, storiausias ir stipriausias sluoksnis; būtent jo raumenys susitraukdami išjudina kraują.
- Endokardas – vidinis, plonas ir lygus sluoksnis, išklojantis širdies vidų.
Be to, širdį dalija keturios kameros: kairysis ir dešinysis prieširdžiai bei kairysis ir dešinysis skilveliai. Ši diferenciacija užtikrina sklandų kraujo judėjimą tiek į plaučius, tiek į likusį organizmą.
Kraujagyslių lizdas
Kraujas iš širdies į audinius keliauja per arterijas, o sugrįžta – venomis. Ši kraujagyslių sistema lyg sudėtingas takų tinklas, per kurį kiekvieną dieną prateka įspūdingas kiekis kraujo.
Įdomūs širdies faktai
Vidutinės širdies svoris svyruoja nuo 170 iki 310 gramų. Nors savo dydžiu ji nedidelė, šis stiprus raumuo per parą perpumpuoja iki 7 500 litrų kraujo – tai prilygsta didžiuliam cisterniniam sunkvežimiui.
Normalus širdies ritmas siekia 60–90 dūžių per minutę, tačiau jis priklauso nuo žmogaus fizinės būklės ir sveikatos. Fizinį aktyvumą mėgstantys asmenys gali pasigirti lėtesniu, efektyviau dirbančiu širdies plakimu ramybės būsenoje.
Širdies darbo tempą reguliuoja ne tik fizinė veikla, bet ir emocijos ar įvairūs išoriniai veiksniai. Todėl nenuostabu, jog nuo senų laikų širdis buvo asocijuojama su mūsų jausmais ir nuotaikomis.