Šlapimtakis – tai plonas vamzdelis, vedantis šlapimą iš inksto į šlapimo pūslę. Kiekvienas iš mūsų turi du šlapimtakius – po vieną iš kiekvieno inksto. Viršutinė šlapimtakių dalis eina pilvo srityje, o apatinė – dubenyje.
Vidutinio suaugusio žmogaus šlapimtakio ilgis svyruoja nuo 25 iki 30 centimetrų. Šios struktūros sienelės yra storos: jos sudarytos iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų sluoksnio ir gleivinės dangalo, kurie leidžia šlapimtakiui susitraukinėti bei pernešti šlapimą į pūslę.
Dažniausi šlapimtakio sutrikimai
Yra kelios dažnos šlapimtakio problemos, kurios gali trukdyti šlapimo tekėjimui organizme:
- Šlapimtakio dubliavimasis. Tai būsena, kai viename inkste susidaro ne vienas, o du šlapimtakiai. Tokio tipo pakitimai būna įgimti – atsiranda dar prenataliniu laikotarpiu.
- Obstrukcija ties inksto ir šlapimtakio jungtimi. Kai užsikemša vieta, kuri jungia inkstą su šlapimtakiu, šlapimas negali nutekėti iš inksto.
- Užsikimšimas ties šlapimtakio ir pūslės jungtimi. Ši kliūtis atsiranda toje vietoje, kur susijungia šlapimtakis ir šlapimo pūslė.
Galimos komplikacijos ir gydymo būdai
Kai šlapimas negali laisvai pratekėti pro šlapimtakį, gresia įvairios komplikacijos, tokios kaip inkstų uždegimas, dalinis ar visiškas inkstų veiklos sutrikimas, taip pat gali formuotis inkstų akmenys.
Šių problemų gydymui gali būti taikoma keletas metodų. Priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio, gydytojai gali įvesti kateterį – specialų vamzdelį šlapimo nutekėjimui, arba pastatyti stentą, kuris palaiko pratekėjimą. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga operacija. Esant infekcijai, paprastai skiriami antibiotikai.
