Suaugusiųjų krupas: simptomai, priežastys ir gydymas

Suaugusiųjų krupas: simptomai, priežastys ir gydymas

Krupas – tai kvėpavimo takų infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia savitu „lojimą“ primenančiu kosuliu ir apsunkintu kvėpavimu. Nors šią būklę įprasta sieti su mažais vaikais, medicinos praktikoje kartais pasitaiko ir suaugusiųjų krupo atvejų. Suaugusiesiems jis laikomas retu, todėl tikslaus paplitimo įvertinti sudėtinga.

Turinys

  1. 1. Kaip atpažinti krupą
  2. 2. Kodėl krupas išsivysto
  3. 3. Kaip nustatoma diagnozė
  4. 4. Gydymo principai suaugusiesiems
  5. 5. Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
  6. 6. Kokia prognozė

Kaip atpažinti krupą

Pagal dabartines medicinos žinias, krupui būdingiausi požymiai yra du: šiurkštus, garsus kosulys, primenantis šuns lojimą, ir aukšto tono „švilpimas“ įkvepiant (stridoras). Šie simptomai dažnai sustiprėja vakare ar naktį.

Be jų, gali pasireikšti ir kiti požymiai:

  • triukšmingas, varginantis kvėpavimas;
  • užkimęs balsas;
  • karščiavimas (kartais aukštas);
  • neramumas, dirglumas;
  • nuovargis, bendras silpnumas.

Dažniausiai negalavimai tęsiasi apie kelias dienas (maždaug 3–5), tačiau suaugusiesiems atsigavimas kartais užtrunka ilgiau. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad suaugusiesiems kai kurie simptomai, ypač viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ir triukšmingas kvėpavimas, gali būti ryškesni nei vaikams.

Kodėl krupas išsivysto

Krupo priežastis dažniausiai yra užkrečiama virusinė infekcija. Dažnas sukėlėjas – paragripo virusai, tačiau krupą gali sukelti ir kiti virusai. Užkratas plinta su smulkiomis lašelėmis, kurios patenka į orą kosint ar čiaudint. Taip pat įmanomas užsikrėtimas palietus užterštą paviršių ir vėliau rankomis palietus akis, nosį ar burną.

Kai infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, gali patinti audiniai aplink balso stygas, trachėją ir bronchus. Dėl šio patinimo susiaurėja oro kelias, todėl atsiranda švilpiantis kvėpavimas ir būdingas kosulys.

Suaugusieji virusą gali pasigauti taip pat, kaip ir vaikai, tačiau dėl didesnio kvėpavimo takų spindžio patinimo poveikis dažniausiai būna mažesnis. Vaikams kvėpavimo takai siauresni, todėl net nedidelis patinimas greičiau sukelia ryškius simptomus.

Rečiau į krupą panašų vaizdą suaugusiesiems gali lemti ne tik virusai, bet ir:

  • bakterinė infekcija (pavyzdžiui, su stafilokokais siejama infekcija);
  • grybelinė infekcija;
  • kiti kvėpavimo takų uždegimai, galintys imituoti krupą.

Kaip nustatoma diagnozė

Gydytojas įvertina kvėpavimo pobūdį, pasiklauso plaučių ir kvėpavimo takų stetoskopu, apžiūri gerklę. Kai kuriais atvejais gali būti paskirtas krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas – dažniausiai tam, kad būtų patikslinta diagnozė ir atmestos kitos būklės, galinčios sukelti panašius simptomus.

Svarbu kreiptis kuo anksčiau, jei atsiranda minėtas „lojantis“ kosulys ir švilpiantis įkvėpimas. Ankstyvas įvertinimas padeda greičiau pradėti gydymą ir sumažina sunkių komplikacijų riziką.

Gydymo principai suaugusiesiems

Suaugusiųjų krupas neretai reikalauja intensyvesnio gydymo nei vaikų. Gydymo tikslas – sumažinti kvėpavimo takų tinimą ir palengvinti kvėpavimą.

Medicinos praktikoje gali būti skiriami:

  • gliukokortikoidai (steroidiniai vaistai), kurie padeda mažinti uždegimą ir patinimą;
  • inhaliuojami vaistai per purkštuvą (vaistas įkvepiamas kaip smulki migla), kai reikia greitesnio kvėpavimo takų praeinamumo pagerinimo.

Jei būklė sunki, gali prireikti stebėjimo ligoninėje. Kai kuriems pacientams, esant ryškiam kvėpavimo nepakankamumui, trumpam gali būti reikalingas kvėpavimo takų užtikrinimas, įvedant vamzdelį į trachėją.

Ką galima daryti namuose

Jei gydytojas patvirtino, kad būklę galima gydyti namuose, dažniausiai padeda bendros palaikomosios priemonės:

  • drėkinti orą patalpoje (pavyzdžiui, naudojant oro drėkintuvą), nes drėgnesnis oras kai kuriems žmonėms palengvina kvėpavimą;
  • gerti pakankamai skysčių – tai padeda išvengti dehidratacijos ir palaiko gleivinių būklę;
  • ilsėtis ir miegoti – organizmui svarbu turėti resursų kovai su infekcija;
  • ilsintis laikyti viršutinę kūno dalį pakeltą (sėdima padėtis ar papildomos pagalvės) – kai kuriems tai mažina dusulio pojūtį.

Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką

Krupo profilaktika iš esmės sutampa su priemonėmis, taikomomis siekiant išvengti peršalimo bei kitų kvėpavimo takų virusų:

  • dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį ir prieš liečiant veidą;
  • vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, jei įmanoma;
  • nesidalyti gėrimais ar maistu su žmogumi, kuris serga kvėpavimo takų infekcija.

Kokia prognozė

Suaugusiesiems krupas pasitaiko nedažnai, tačiau yra įmanomas. Jei jis išsivysto, simptomai gali būti ryškesni, o gydymas – intensyvesnis ir kartais reikalaujantis medicininės priežiūros ligoninėje. Jei įtariate krupą, ypač jei girdite švilpiantį įkvėpimą ar kvėpuoti darosi sunku, vertėtų neatidėlioti konsultacijos – ankstyvas įvertinimas dažnai padeda pasiekti geresnę eigą ir greitesnį pasveikimą.

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo