Žandikaulio srityje gali formuotis įvairūs navikai ir cistos. Dauguma jų pasitaiko retai. Navikai paprastai yra kieti audinių dariniai – jie gali būti gerybiniai (nepiktybiniai) arba piktybiniai. Cistos – tai ertmės (maišeliai), užpildytos skysčiu ar oru.
Turinys
Medicinos praktikoje dažniausiai nustatoma, kad žandikaulio navikai ar cistos nėra vėžiniai. Vis dėlto ir gerybiniai dariniai, ypač didėjantys, gali sukelti reikšmingų problemų, pavyzdžiui:
- sunkumą plačiai išsižioti ar sukąsti;
- žandikaulio tinimą ar skausmą;
- dantų klibėjimą.
Kaip skirstomi žandikaulio navikai ir cistos
Pagal dabartines medicinos žinias žandikaulio srityje atsirandantys dariniai dažnai skirstomi pagal jų kilmę:
- Odontogeniniai – susiformuoja iš ląstelių, susijusių su dantų vystymusi.
- Neodontogeniniai – nėra kilę iš dantų vystymosi ląstelių.
Daugeliu atvejų, tinkamai diagnozavus ir parinkus gydymą, prognozė yra palanki. Tačiau dalis darinių gali elgtis agresyviau: ardyti kaulą, didėti greičiau, atsinaujinti ar sukelti funkcinių sutrikimų.
Dažnesni žandikaulio cistų ir navikų tipai
Žandikaulį gali pažeisti nemažai skirtingų cistų ir navikų. Kai kurie iš jų klinikinėje praktikoje sutinkami dažniau:
Danties vainiko (dentigerinė) cista
Tai viena dažniausių odontogeninių cistų. Ji paprastai susidaro aplink neišdygusį arba tik iš dalies išdygusį dantį. Dažniausiai aptinkama ties protiniais dantimis arba viršutiniais iltiniais dantimis.
Odontoma
Odontomos laikomos dažniausiais odontogeniniais navikais. Įprastai jos yra gerybinės ir savo sandara gali priminti netaisyklingai susiformavusį dantį ar danties audinių sankaupą.
Ameloblastoma
Šis navikas pasitaiko retai ir dažniausiai būna gerybinis, tačiau gali augti lokaliai agresyviai. Dažniau vystosi apatinio žandikaulio srityje, šalia krūminių dantų.
Ameloblastinė karcinoma
Tai labai reta piktybinė odontogeninė neoplazija, glaudžiai susijusi su ameloblastoma, tačiau pasižyminti vėžiniam procesui būdingomis savybėmis.
Centrinė milžiniškųjų ląstelių granuloma
Dažniausiai tai nepiktybinis, bet potencialiai agresyvus neodontogeninis darinys. Klinikinė patirtis rodo, kad jis gali sukelti kaulo plonėjimą, deformaciją ar dantų padėties pokyčius.
Plokščialąstelinė karcinoma
Pagal klinikinius duomenis tai dažniausia burnos ertmės vėžio forma ir dažniausiai nustatomas piktybinis žandikaulio srities navikas.
Osteosarkoma
Osteosarkoma yra piktybinis kaulo navikas. Žandikaulio srityje jis nustatomas rečiau nei kitose skeleto vietose, tačiau laikomas vienu dažnesnių pirminių žandikaulio kaulo vėžių tipų.
Galimi simptomai
Žandikaulio cistos ir navikai gali sukelti įvairių požymių, o kartais ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų ir nustatomi atsitiktinai atliekant radiologinius tyrimus. Dažniau pastebimi simptomai:
- žandikaulio skausmas ar maudimas;
- tirpimas arba jutimų pakitimai (pavyzdžiui, apatinėje lūpoje ar smakre);
- skausmingumas liečiant;
- dantų pasislinkimas, pakitęs sąkandis;
- patinimas, veido asimetrija;
- burnos gleivinės žaizdelės;
- neįprastos spalvos plotai burnoje, paraudusios ar pabąlusios dėmės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Daugeliu atvejų tiksli cistos ar naviko atsiradimo priežastis lieka neaiški. Odontogeniniai dariniai siejami su ląstelėmis, kurios dalyvauja dantų formavimosi procesuose. Rizika ir tikimybė aptikti konkretų tipą gali priklausyti nuo amžiaus, darinio lokalizacijos, bendros sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo nusiskundimų įvertinimo, asmeninės ir šeimos ligų istorijos aptarimo bei apžiūros. Tuomet, prireikus, skiriami papildomi tyrimai:
- rentgenograma;
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
- kompiuterinė tomografija (KT);
- PET/KT tyrimas;
- biopsija (mėginio paėmimas mikroskopiniam ištyrimui);
- kraujo tyrimai.
Klinikinėje praktikoje būtent vaizdiniai tyrimai ir biopsija dažnai leidžia tiksliausiai nustatyti darinio tipą ir suplanuoti gydymą.
Gydymo galimybės
Daugeliui žandikaulio cistų ir navikų pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis pašalinimas. Operacijos apimtis priklauso nuo darinio vietos, dydžio ir išplitimo.
Kartais gali prireikti pašalinti vieną ar kelis dantis, o esant didesniems kaulo pažeidimams – atlikti žandikaulio kaulo atstatymo (rekonstrukcines) procedūras. Jei operacinis gydymas netinka, gydytojas gali svarstyti kitus metodus, pavyzdžiui, spindulinį gydymą.
Prognozė
Žandikaulio navikų ir cistų baigtis labai priklauso nuo konkretaus darinio tipo. Medicinos praktika rodo, kad palankesnė prognozė dažniau siejama su šiomis aplinkybėmis:
- jaunesnis paciento amžius;
- galimybė darinį pašalinti operuojant;
- mažesnis darinio dydis;
- neišplitimas į limfmazgius ar tolimesnes kūno vietas.
Esmė
Nors dauguma žandikaulio navikų ir cistų yra reti ir dažnai nepiktybiniai, jie vis tiek gali sukelti skausmą, tinimą, dantų klibėjimą ar kramtymo sutrikimus, ypač jei didėja. Dažniausiai taikomas gydymas yra chirurginis, o kai kuriais atvejais gali būti svarstomi ir kiti gydymo būdai. Pastebėjus ilgiau trunkantį žandikaulio patinimą, skausmą ar pakitimus burnoje, rekomenduojama kreiptis į odontologą ar gydytoją specialistą ištyrimui.