Kūno masės indeksas, dažnai žymimas trumpiniu KMI, yra vienas populiariausių įrankių apytikriai įvertinti, kiek jūsų kūne yra riebalų pagal ūgio ir svorio santykį. KMI apskaičiuojamas svorį (kilogramais) padalijus iš ūgio (metrais) kvadrato. Paprastai tariant, kuo didesnis KMI skaičius, tuo didesnė tikimybė, kad riebalų organizme yra daugiau, tačiau šis rodiklis nėra tobulas, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Vien tik KMI neleidžia galutinai spręsti apie žmogaus sveikatą – specialistai kartu naudoja ir kitus mėginius bei matavimus.
KMI reikšmė ir funkcijos
Kūno riebalų kiekis svarbus ne tik estetikos sumetimais. Perteklinis kūno riebalų kiekis didina širdies ligų, insulto, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką, o jų trūkumas gali būti susijęs su prasta mityba. Optimalus riebalų kiekis padeda organizmui įsisavinti reikalingas medžiagas, palaikyti optimalią kūno temperatūrą, saugo vidaus organus ir aprūpina energija. Svarbu, kad vaikai ir paaugliai būtų vertinami pagal amžiaus ir ūgio, o ne suaugusiųjų KMI lenteles – apie jų svorio diapazoną vertėtų pasitarti su gydytoju.
KMI taikymas praktikoje
Gydytojai naudoja KMI kaip pagalbinį metodą norėdami įvertinti žmogaus svorio kategoriją ir įvertinti, ar egzistuoja didesnė tam tikrų ligų rizika.
Pagrindinės KMI kategorijos
- Nesvoris: mažiau nei 18,5
- Normalus svoris: 18,5–24,9
- Antsvoris: 25–29,9
- I laipsnio nutukimas: 30–34,9
- II laipsnio nutukimas: 35–39,9
- III laipsnio nutukimas: daugiau nei 40
Be KMI, gydytojai remiasi ir kitais metodais svorio įvertinimui – pavyzdžiui, juosmens apimties matavimu, odos raukšlės storio matavimu specialiomis replėmis ar mažiau paplitusiomis technologijomis, tokiomis kaip DEXA skenavimas ar oru grįsta plethysmografija.
Rizikų vertinimas pagal KMI
Nesvorio kategorijai priskiriami žmonės dažniau susiduria su tokiomis problemomis kaip nepakankama mityba, mažakraujystė, silpnesnė imuninė sistema, dažnesnės infekcijos, osteoporozė, vaisingumo sutrikimai. Tokiu atveju gydytojas gali pasiūlyti papildomus kraujo ar kitus tyrimus tam, kad įvertintų bendra sveikatos būklę.
Kuo aukštesnis KMI, tuo didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, tulžies akmenlige, osteoartritu, miego apnėja ar specifiniais vėžio tipais (pvz., storosios žarnos, krūties, gimdos, tulžies pūslės). Taip pat didesnio KMI žmonėms dažniau pasireiškia depresija ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai.
Tačiau svarbu žinoti, kad visus šiuos susirgimus gali turėti ir asmuo su normaliu KMI, taip pat ne visiems turintiems aukštą KMI jie yra būdingi. Svarbią reikšmę sveikatai turi ir paveldimumas, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, psichikos sveikata.
Kaip apskaičiuoti KMI?
KMI nesudėtinga suskaičiuoti ir patiems. Tai galite padaryti taip:
- Padauginkite savo svorį svarais iš 703;
- Padalinkite šį skaičių iš ūgio coliais;
- Dar kartą padalinkite iš ūgio coliais;
Pavyzdžiui, 180 svarų sveriantis ir 65 colių ūgio žmogus:
- 180 x 703 = 126 540;
- 126 540 / 65 = 1 946,77;
- 1 946,77 / 65 = 29,9;
Tokio žmogaus KMI būtų 29,9.
Koks KMI yra laikomas sveiku?
Sveikos kūno masės indeksu dažniausiai laikomas intervalas nuo 18,5 iki 24,9. Visgi svarbu prisiminti, kad riebalų kiekis kūne dar nėra vienintelis rodiklis, nulemiantis sveikatą – didelę reikšmę turi ir fizinis aktyvumas, paveldimumas, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, alkoholio vartojimas bei psichologinės būklės.
KMI metodo ribotumai
Nors KMI lentelėse remiamasi bendra populacijos norma, šis rodiklis turi nemažai trūkumų. Pirmiausia – KMI neatskiria kūno raumenų masės nuo riebalų. Tai reiškia, kad itin raumeningas žmogus gali turėti aukštą KMI, bet jo riebalų kiekis kūne bus labai mažas, arba atvirkščiai.
Be to, tiek vyrams, tiek moterims taikoma ta pati KMI skalė, nors moterys natūraliai turi daugiau riebalų. Standartinė KMI lentelė neatsižvelgia į vidutinio ūgio pokyčius per laiką ir nėra pritaikyta atskiroms žmonių grupėms, tokioms kaip:
- Sportininkai ar kultūristai;
- Vaikai ar paaugliai;
- Nėščios moterys;
- Vyresni nei 65 metų žmonės;
- Žmonės, kuriems yra raumenų sunykimas dėl ligos.
KMI ribotumai vertinant ligų riziką
KMI taip pat turi trūkumų kaip prevencinis įrankis numatant tam tikrų susirgimų tikimybę. Vienas didžiausių trūkumų – jis nenustato, kurioje vietoje organizme kaupiasi riebalai. Pavyzdžiui, riebalų sankaupos pilvo srityje kelia didesnę riziką nei tie riebalai, kurie kaupiasi klubuose ar šlaunyse.
Taip pat svarbu įvertinti paveldimumą, šeimos istorijoje pasitaikiusias ligas (cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas, cholesterolio sutrikimus, onkologines ligas bei šeimos ilgaamžiškumą) – šie veiksniai dažnai turi didesnės įtakos nei vien kūno masės indeksas.
Ką verta prisiminti apie KMI?
KMI leidžia greitai susidaryti bendrą įspūdį apie kūno sudėjimą ir galimas rizikas, tačiau iš jo vieno nereikėtų spręsti apie individualią sveikatą. Jei kyla klausimų dėl savo svorio ar sveikatos problemų rizikos, aptarkite tai su gydytoju – individuali konsultacija leidžia objektyviau įvertinti situaciją.
