Kaulų sumušimai yra ne tokie reti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau dažnai jie būna sunkiau pastebimi nei įprastos mėlynės po oda. Tokios traumos sukelia gilų, pulsuojantį skausmą, tarsi jis sklinda iš paties kaulo gelmės, o ne tik nuo paviršinių audinių. Kaulo sumušimas – tai rimtesnė kaulo pažeidimo forma, kurią būtina tinkamai atpažinti ir gydyti.
Kas yra kaulo sumušimas?
Kaulo sumušimas (arba mediciniškai vadinama – kaulo kontuzija) – tai trauminis kaulo sužalojimas, kai, kaip ir mėlynė odoje, po stipraus smūgio ar kitos traumos po kaulo paviršiumi susikaupia kraujo. Skirtingai nei paprastos mėlynės odoje, kaulo kontuzijai reikia žymiai didesnės jėgos. Tokiems sužeidimams būdinga, kad stiprus smūgis ar suspaudimas pažeidžia kaulinį audinį, tačiau kaulas nelūžta.
Kaulo sumušimas gali įvykti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai pažeidžiami ilgieji kaulai – pavyzdžiui, šlaunikaulis, blauzdikaulis ar šeivikaulis. Dažnai tokia trauma nutinka sportuojant, nukritus ar patekus į automobilio avariją.
Kaulo sumušimų tipai
- Periostinė kontuzija – pažeidžiamas išorinis kaulą dengiantis audinys, kuriame yra daug kraujagyslių ir nervų.
- Subchondrinė kontuzija – kaulo mėlynė sąnario srityje, po kremzle.
- Intraosalinė kontuzija – mėlynė pačiame kaulo viduje.
Kaulų sumušimų simptomai
Kaulo sumušimą dažniausiai išduoda šie požymiai:
- Stiprus, gilus, pulsuojantis skausmas toje vietoje, kurią paveikė smūgis
- Aplink sumuštą kaulą – jautrumas, skausmingumas liečiant
- Patinimas
- Odos spalvos pakitimai ar mėlynės aplink sužalotą vietą
Skirtingai nei paviršinė mėlynė, kaulo sumušimo skausmas gali paaštrėti judant, apsistojus tam tikrose pozicijose, stovint ar sėdint.
Kaip atsiranda kaulų sumušimai?
Kaulo sumušimą sukelia stiprus mechaninis smūgis – sportinės traumos, kritimai, avarijos, staigūs kūno pasukimai ar sąnarių patempimai. Pavyzdžiui, raiščio plyšimo atveju, net 80 % žmonių kartu patiria ir kaulų sumušimą kelio sąnaryje. Sumušti galima bet kurį kaulą, tačiau dažniau pažeidžiami kojos kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis, šeivikaulis.
Rizikos veiksniai
- Intensyviai sportuojantys žmonės, ypač kontaktinių sportų atstovai
- Asmenys, dirbantys fizinį darbą ar mėgstantys aktyvų laisvalaikį
- Žmonės, turintys kraujo krešėjimo sutrikimų
- Sergantieji artritu
Pavojai ir galimos komplikacijos
Jei kaulo sumušimas nebus tinkamai prižiūrimas ir traumuota vieta bus per daug apkraunama, kaulo audinys gali silpnėti. Tai gali padidinti lūžio riziką – ypač jei traumos vieta patiria pakartotinius smūgius arba stiprų spaudimą.
Kaip nustatomas kaulo sumušimas
Gydytojas įvertins sužalotą vietą apžiūros metu ir išklausys, kada bei kaip prasidėjo skausmas, kokie judesiai ar veiklos jį stiprina arba silpnina. Be fizinės apžiūros, dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Ultragarso tyrimas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
Paprasti rentgeno tyrimai kaulo sumušimų nerodo, tačiau gali būti naudingi atmesti lūžį.
Gydymas ir sveikimas po kaulo sumušimo
Kaulų sumušimo gydymas dažniausiai nukreiptas į spaudimo nuo traumuoto kaulo sumažinimą ir skausmo palengvinimą. Namų sąlygomis dažniausiai taikomas RICE metodas:
- Pailsėkite: stenkitės neapkrauti sužeistos vietos, išvenkite intensyvios veiklos.
- Ledas: sužeistą vietą kelis kartus per dieną 15 minučių šaldykite ledo kompresu, įvyniodami į rankšluostį.
- Kompresija: elastinis tvarstis padeda sumažinti patinimą, tačiau svarbu jį tinkamai užvynioti, kad nepakenktumėte kraujotakai.
- Pakėlimas: laikykite traumuotą galūnę aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.
Be to, gali būti skiriami nereceptiniai vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Gydytojas paaiškins, kaip dažnai ir kiek laiko saugu juos vartoti. Nedera skausmo malšintuvų naudoti ilgiau nei 10 dienų be gydytojo priežiūros.
Prie kai kurių kaulų sumušimų gydymo dažnai prisideda kineziterapija: judesių ir tempimo pratimai padeda greičiau grįžti prie įprasto judėjimo, ypač jei sužeistas sąnarys. Jei reikia, gali būti paskirtas įtvaras ar gipsas – jie apsaugo kaulą ir užtikrina stabilumą gijimo laikotarpiu.
Kada pradėsite jaustis geriau?
Gijimo pažanga prasideda tuomet, kai pradedate mažinti apkrovą sužeistam kaului ir laikotės gydytojo rekomendacijų. Skausmas, jautrumas ir patinimas pamažu mažėja. Tačiau svarbu neskubėti grįžti prie aktyvios veiklos – tik gydytojas gali pasakyti, kada vėl saugu sportuoti ar aktyviai mankštintis. Nepakankamai sugijęs kaulas yra lengviau pažeidžiamas ir gali lūžti.
Kaip išvengti kaulo sumušimų?
Nors daugumos kaulo sumušimų prognozuoti neįmanoma, vis dėlto įmanoma sumažinti traumų riziką laikantis paprastų saugumo taisyklių:
- Važiuojant automobilyje – visada segėkite saugos diržą
- Naudokite tinkamą apsauginę įrangą sportuojant, darbe ar užsiimant aktyvia veikla
- Rūpinkitės, kad namai ir darbo aplinka būtų tvarkingi, be kliūčių, už kurių galima užkliūti
- Niekada nelipkite ant kėdžių, stalų ar kitų nestabilių paviršių – pasinaudokite tam skirtais įrankiais
- Jei sunku vaikščioti ar dažnai krintate, naudokite lazdelę arba vaikštynę
Gijimo trukmė ir prognozė
Kaulų sumušimai paprastai užgyja savaime, tačiau tam reikia laiko ir kantrybės. Dažniausiai gijimas trunka keletą savaičių, bet sudėtingesni arba stiprūs sumušimai gali užtrukti mėnesius ar net dar ilgiau. Gijimo laikas priklauso nuo sumušimo tipo, vietos ir ar buvo kitų sužalojimų.
Skirtingai nei odos mėlynė, kaulo sumušimas tikrai gali blogėti, jei per anksti pradedama stipriai apkrauti pažeistą vietą. Tuo metu būtina laikytis gydytojo rekomendacijų ir vengti veiklos, kuri gali sulėtinti gijimą.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Visada svarbu apsilankyti pas gydytoją, jei įtariate, kad sumuštas kaulas. Jei skausmas trunka kelias dienas ar stiprėja, atsiranda patinimas, sumažėja judesių amplitudė ar skauda judant – būtinas specialisto įvertinimas. Ypač skubiai pagalba reikalinga po stiprių traumų, pavyzdžiui, kritimo iš aukščio ar autoįvykio.
Dažniausi klausimai gydytojui
- Ar tikrai tai kaulo sumušimas, ar galimas kitas sužalojimas?
- Kuri kaulo dalis pažeista ir kokio tipo kontuzija nustatyta?
- Kokio gydymo reikės ir kiek jis užtruks?
- Kada bus galima vėl grįžti prie sporto ar aktyvios veiklos?
Kaulo sumušimo gijimo etapai
Odos mėlynėms būdingas spalvos kitimas – nuo raudonos ar purpurinės iki gelsvos ar žalios gijimo metu. Kaulo sumušimas patenka toli po oda, tad išoriškai to dažniausiai nematyti. Kaulo gijimas vyksta lėtai, todėl tik gydytojas gali pasakyti, kada bus saugu vėl aktyviai naudoti traumuotą vietą.
Kaulo lūžis ar sumušimas – kaip atskirti?
Ir kaulo lūžiai, ir sumušimai atsiranda dėl stiprios jėgos poveikio, pvz., krentant, patekus į avariją ar sportuojant. Kaulo lūžis – rimtesnė trauma, kai kaulo vientisumas pažeidžiamas ir jis įskyla ar visiškai nutrūksta. Sumušimas įvyksta tada, kai kaulas stipriai suspaudžiamas ar gauna smūgį, tačiau lieka sveikas struktūriškai, tik pažeidžiamas jo audinys. Lūžiai gyja žymiai ilgiau ir jiems reikalinga intensyvesnė priežiūra.
Jei po traumos jaučiate stiprų skausmą ties kaulu ar šalia jo, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – nesvarbu, lūžis tai ar sumušimas.
