Klubų lenkiamųjų raumenų patempimas: simptomai, gydymas ir sveikimas

Klubo lenkiamųjų raumenų patempimas – tai dažna trauma, ypač aktyviems žmonėms bei sportininkams, kai plyšta ar įtrūksta raumenų skaidulos toje vietoje, kur šlaunis jungiasi su klubu. Tokios traumos sukelia skausmą, silpnumą ir riboja judėjimą. Dažniausiai pakanka namų sąlygų gydymo, tačiau rimtesnių atvejų prireikia medikų pagalbos.

Kas yra klubo lenkiamųjų raumenų patempimas?

Patempus klubo lenkiamąjį raumenį, įvyksta dalinis arba visiškas šio raumens skaidulų plyšimas. Tokie sužeidimai gali nutikti staigiai judant arba intensyviai sportuojant, tačiau kartais užtenka ir įprastos veiklos ar per didelio fizinio krūvio, kuriam kūnas nėra pasiruošęs. Tiek profesionalūs sportininkai, tiek mažai sportuojantys žmonės yra pažeidžiami šios traumos – rizika išauga staiga pradėjus aktyvią veiklą, neįprastai didinant judesių intensyvumą ar neatlikus tinkamo apšilimo.

Kas gresia patempiant klubo lenkiamuosius raumenis?

Dėl šio pažeidimo dažnai sunku laisvai judėti, gali atsirasti šlubavimas, jaučiamas silpnumas ar nestabilumas klubo, šlaunies ar apatinės pilvo dalyje. Sunkesniais atvejais ima tinti, atsiranda mėlynių, raumenys gali trūkčioti.

Klubo lenkiamųjų raumenų patempimą galima supainioti ir su kitomis traumomis ar ligomis, tokiomis kaip nervų užspaudimas, disko išvarža, kraujo krešuliai, kitų raumenų patempimai (pvz., kirkšnies ar šlaunies priekinės dalies), ar klubo sąnarį paveikiantys uždegiminiai procesai. Jei po fizinio krūvio ar traumos pajutote stiprų, aštrų skausmą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Susiję įrašai

Kaip dažnai patempiami klubo lenkiamieji raumenys?

Ši trauma gana paplitusi tarp sportininkų – ypač ją patiria bėgikai, futbolininkai, ledo ritulininkai, kovos menų atstovai. Tačiau kiekvienas žmogus, stipriai ir staiga apkraudamas šiuos raumenis, rizikuoja juos pažeisti.

Kaip trauma paveikia organizmą?

Klubo lenkiamieji raumenys išsidėstę apatinėje pilvo dalyje ir tęsiasi link klubų viršaus. Jie yra sudaryti iš daugybės smulkių skaidulų, leidžiančių lankstyti koją ir judėti. Kai raumenys persitempia arba per staigiai susitraukia, jų skaidulos gali įplyšti – tai sukelia uždegimą ir skausmą.

Galima palyginti su sandariu guminiu diržu: naujas, elastingas diržas lengvai tempiasi, tačiau per daug ištempiant ar staigiai trūktelėjus, dalis gumos pradeda plyšti. Lygiai taip pat ir raumenų skaidulos – jei jos persitempia, įvyksta plyšimai, dėl kurių pajuntamas skausmas ir atsiranda tinimas.

Klubo lenkiamųjų raumenų patempimo simptomai

Aštrus ar maudžiantis klubo skausmas.
Tempimo, įtampos ar spaudimo pojūtis klube.
Sunkumas vaikščioti, šlubavimas.
Silpnumas apatinėje pilvo dalyje arba klube.
Bruožų atsiradimas, odos spalvos pokyčiai ar kraujosruvos.
Patinimas.
Raumenų trūkčiojimas.

Patempimo priežastys

Per dažnai kartojami tie patys judesiai (darbo ar sporto metu), kas sukelia pertempimo sindromą.
Nepakankamas raumenų apšilimas arba tempimo pratimų nebuvimas prieš fizinę veiklą.
Nedidelis raumenų elastingumas, kuris didina traumų riziką.
Staigi trauma (kritimas, avarija), kai raumenys refleksiškai susitraukia ir persitempia.

Kaip nustatomas šis patempimas?

Diagnozavus klubo lenkiamųjų raumenų patempimą, gydytojas atliks apklausą ir apžiūrą. Svarbu prisiminti, kokiomis aplinkybėmis prasidėjo simptomai, nes tai padeda gydytojui išsiaiškinti traumą sukėlusią priežastį. Pagal simptomų sunkumą gydytojas priskirs traumą vienai iš trijų kategorijų:

1 laipsnis – lengvas patempimas (mažai plyšusių skaidulų).
2 laipsnis – vidutinio sunkumo patempimas (daugiau pažeista skaidulų).
3 laipsnis – stiprus patempimas (didelė dalis ar visas raumuo plyšęs).

Jei įtariamas didesnis pažeidimas, gali būti atliekami ultragarsiniai tyrimai ar magnetinio rezonanso tomografija – jie padeda įvertinti, ar yra plyšusių audinių, kraujosruvų ar kitų pažeidimų.

Gydymo ir reabilitacijos principai

Lengvus ir vidutinio sunkumo klubo lenkiamųjų raumenų patempimus dažniausiai galima gydyti namuose, laikantis RICE protokolo:

Poilsis – svarbu nutraukti fizinę veiklą ir duoti raumeniui laiko atsigauti.
Šaldymas – pirmą parą pažeistą vietą šaldykite kas valandą po 10–15 minučių. Vėliau šaldykite kas 3–4 valandas. Ledą ar šaldomą kompresą visada apvyniokite audiniu, kad apsaugotumėte odą.
Suspaudimas – elastinis tvarstis ar specialūs kompresiniai šortai sumažina tinimą ir padeda stabilizuoti pažeistą vietą.
Pakelimas – bandykite pakelti klubą ar koją virš širdies lygio, pasitelkite pagalves ar volelius.

Jei patempimas sunkesnis (3-io laipsnio), gali prireikti chirurginės intervencijos – tokiais atvejais raumuo, sausgyslės ar raiščiai būna visapusiškai arba plačiai plyšę. Apie reikalingą gydymą ir operacijos eigą gydytojas paaiškins individualiai.

Gydymo metu dažnai rekomenduojama vartoti nereceptinius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kurie mažina skausmą ir tinimą. Tačiau juos naudoti ilgiau nei 10 dienų nenusitarus su gydytoju – nerekomenduojama.

Reabilitacija ir galimos rekomendacijos

Klubo lenkiamųjų raumenų patempimų gijimo trukmė priklauso nuo traumos sunkumo – dažniausiai per savaitę dvi jau galima jausti pastebimą pagerėjimą. Intensyvesnė veikla ar sportas turėtų būti atnaujinami tik gavus gydytojo leidimą, ypač jei veiksmai susiję su stipriu kojų ir klubų apkrovimu.

Net ir jaučiant pagerėjimą, nereikėtų skubėti grįžti prie įprastos fizinės veiklos – per anksti pradėjus sportuoti, padidėja rizika susižeisti dar rimčiau ir užsitęsti gijimą.

Prevencija ir apsisaugojimas

Geriausia profilaktika – tinkamas apšilimas ir tempimo pratimai prieš fizinę veiklą bei bendra raumenų lankstumo gerinimo programa. Reguliarūs pratimai padidina raumenų elastingumą, todėl skaidulos tampa atsparesnės staigiems judesiams.

Galima palyginti su išmankštintais, „pramankštintais“ drabužiais – jie tampa patogesni ir tempiasi lengviau nei nauji. Lygiai taip transformuojasi ir mūsų raumenys: kuo lankstesni jie tampa, tuo saugesnė jūsų fizinė veikla.

Ką tikėtis patyrus šią traumą?

Dauguma žmonių visiškai atgauna visas raumens funkcijas ir stiprumą. Retais atvejais, jei traumos būta labai sunkios, gali išlikti tam tikras silpnumas – tokios komplikacijos pasitaiko ypač po stiprių plyšimų.

Kol neįsitikinsite, kad raumuo visiškai sugijęs, venkite veiklų, kurios apkrauna klubo sritį. Prieš grįždami prie intensyvių treniruočių ar sporto, visuomet pasitarkite su gydytoju.

Kiek laiko trunka gijimas?

Dažniausiai gijimo trukmė siekia nuo kelių savaičių iki mėnesio, priklausomai nuo to, kiek smarkiai buvo pažeistas raumuo. Negalavimų trukmę ir ribotumą nustato gydytojas – jo rekomendacijas svarbu įgyvendinti, kad gijimas būtų sklandus.

Jei jūsų veikla (darbas ar mokslai) nereikalauja fizinio krūvio šiai kūno sričiai, joms neturėtų būti trukdžių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Būtina nedelsti konsultuotis su specialistu, jei jaučiate stiprų ar didėjantį skausmą, patinimą, negalite judinti kojos, pastebite kraujosruvas ar ilgai negerėjančią būklę.

Jei buvo trauma (pvz., eismo įvykis, stiprus kritimas), jaučiate nekontroliuojamą tinimą arba negalite vaikščioti – kuo skubiau kreipkitės pagalbos.