Infekcinės ligos – tai įvairūs susirgimai, kuriuos sukelia kenksmingi mikroorganizmai, dažniausiai vadinami patogenais arba mikrobais. Šie ligas sukeliantys mikrobai į žmogaus organizmą patenka iš aplinkos ir gali sukelti įvairius negalavimus. Ligos sukėlėjai gali būti virusai, bakterijos, grybeliai, parazitai ar labai retai – prionai.
Infekcinių ligų tipai
Mikroorganizmai, lemiantys infekcines ligas, priklauso kelioms grupėms. Kiekviena jų sukelia specifinio pobūdžio ligas:
- Virusinės ligos. Virusai – tai genetinę informaciją turinčios dalelės, apsaugotos baltymų apvalkalu.
- Bakterinės infekcijos. Bakterijos – tai vienaląsčiai organizmai, kurių genetinė medžiaga glūdi nedidelėje DNR dalelėje.
- Grybelinės infekcijos. Grybeliai nuolat gyvena ant žmogaus odos ir aplinkoje. Kai jų padaugėja ar jie patenka į netinkamas vietas, žmogus gali susirgti.
- Parazitinės ligos. Parazitai egzistuoja kitų organizmų sąskaita ir gali sukelti įvairius negalavimus.
- Prioninės ligos. Prionai – tai netaisyklingi baltymai, gebantys paveikti kitus baltymus. Tokios infekcijos yra ypatingai retos.
Dažniausi infekcinių ligų pavyzdžiai
Visame pasaulyje kasmet milijonai žmonių suserga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Štai keletas dažniausių:
- Peršalimas
- Gripas
- Kovidas
- Spalinės
- Kirmėliniai susirgimai (pvz., kabliaskarės, spalinės)
- ŽPV (žmogaus papilomos virusas)
- Norovirusas
- Grybelinės odos infekcijos (pvz., pėdų grybelis)
- RSV (respiracinis sincitinis virusas)
- Angina (streptokokinė gerklės infekcija)
- Tuberkuliozė
Infekcinių ligų simptomai
Infekcinių ligų požymiai priklauso nuo to, kokio tipo mikroorganizmas jas sukelia. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia odos bėrimu, niežėjimu tam tikroje vietoje. Dauguma virusinių ir bakterinių ligų gali paveikti visą organizmą. Dažniausi simptomai:
- Šaltkrėtis
- Kosulys
- Virškinimo sutrikimai (viduriavimas, pykinimas, vėmimas)
- Silpnumas, nuovargis
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Sloga arba nosies užgulimas
Infekcinių ligų atsiradimo priežastys
Pagrindinė infekcinių ligų priežastis – į kūną patekę patogenai. Dažniausi mikroorganizmai, sukeliantys infekcijas:
- Virusai
- Bakterijos
- Grybeliai
- Parazitai
- Prionai
Mikrobai dažniausiai patenka per burną, nosį ar per odos pažeidimus. Simptomai kyla tuomet, kai patogenai pažeidžia ląsteles arba kai į infekciją pradeda reaguoti imuninė sistema.
Kaip plinta infekcinės ligos?
Kiekviena infekcija turi savų plitimo kelių. Dažniausi jų:
- Per orą – kai apsikrėtęs žmogus čiaudi ar kosėja
- Artimo kontakto metu – bučiuojantis, lytinių santykių metu
- Dalijantis valgymo įrankiais ar puodeliais
- Per užterštus paviršius – pavyzdžiui, durų rankenas, telefonus, baldus
- Susilietus su išmatomis (žmogaus arba gyvūno), jei asmuo serga infekcine liga
- Įkandus vabzdžiui ar gyvūnui
- Vartojant užterštą arba netinkamai paruoštą maistą ar gėrimus
- Dirbant ar žaidžiant užterštoje žemėje ar smėlyje
- Iš nėščiosios vaikeliui ar naujagimiui (vadinama vertikaliu perdavimu)
- Per kraujo perpylimą, organų ar audinių transplantaciją ar kitas medicinines procedūras
Kas turi didesnę riziką susirgti?
Infekcinės ligos gali užklupti bet ką, tačiau kai kurie žmonės yra pažeidžiamesni:
- Silpnesnę imuninę sistemą turintys žmonės (dėl vėžio, ŽIV ar imunitetą slopinančių vaistų)
- Nėščiosios
- Vyresni nei 60 metų asmenys
- Medicinos darbuotojai
- Keliones į tropinius kraštus planuojantys ar ten gyvenantys
- Vaikai iki 5 metų – jų imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi
Galimos komplikacijos
Daugelį infekcijų organizmas įveikia be rimtų padarinių, tačiau kartais kyla komplikacijų. Rimtesni pažeidimai gali būti:
- Organizmo netekto skysčių (dehidratacija)
- Plaučių uždegimas
- Sepsis – sisteminė organizmo reakcija į infekciją
- Smegenų ar jų dangalų uždegimas (encefalitas, meningitas)
- Tam tikri virusai gali padidinti riziką susirgti vėžiu, pavyzdžiui, kepenų ar gimdos kaklelio vėžiu
Kaip nustatomos infekcinės ligos?
Diagnozuojant infekcines ligas, svarbiausia atsižvelgti į simptomus, atlikti įvairius laboratorinius tyrimus, o tam tikrais atvejais – ir vaizdinius tyrimus. Gydytojas gali:
- Paimti nosies ar gerklės tepinėlį
- Atlikti kraujo, šlapimo, išmatų ar seilių tyrimus
- Padaryti odos ar kito audinio mėginį (biopsiją, nubrauką)
- Paskirti rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus
Infekcinių ligų gydymo galimybės
Kiekvienos infekcijos gydymas priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai ją sukėlė. Kai kuriais atvejais pakanka stebėti būklę, tačiau prireikus galima skirti šiuos gydymo būdus:
- Antibiotikų – bakterinėms infekcijoms gydyti
- Vaistų nuo virusų – kai kurioms virusinėms ligoms; kai kada užtenka nereceptinių vaistų ar poilsio namuose
- Priešgrybelinių medikamentų (tepalų, kremų) – grybelinėms infekcijoms
- Priešparazitinių vaistų – esant parazitiniams susirgimams
- Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos (bakterinėms ar grybelinėms infekcijoms gydyti)
- Prioninių ligų gydyti šiuo metu tinkamų būdų nėra
Prevencijos būdai
Visapusiškai apsisaugoti nuo infekcinių ligų neįmanoma, tačiau kasdieniai įpročiai gali ženkliai sumažinti riziką. Prevenciją galima palyginti su kelių sluoksnių sūriu: jei viename apsaugoje yra spragų, kitame jos užsidengia. Štai pagrindiniai apsaugos būdai:
- Laiku pasiskiepyti – gydytojas informuos, kokie skiepai jums aktualūs
- Rūpintis maisto sauga: nevalgyti neapdorotų ar nešviežių produktų, tinkamai ruošti ir laikyti maistą, nuplauti ar nulupti daržoves bei vaisius, kruopščiai plauti virtuvės įrankius
- Rankų higiena – reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač prieš gaminant ar valgant maistą, po tualeto, sodo darbų, kontakto su gyvūnų išmatomis
- Būti pagarbiems aplinkiniams – čiaudint ir kosėjant užsidengti burną, vengti artimo kontakto sergant, dėvėti kaukę, jei reikia būti tarp žmonių, nesinaudoti tais pačiais valgymo įrankiais ar asmeniniais daiktais
- Reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius – telefonus, žaislus, stalus, durų rankenas
- Saugiai elgtis lytinių santykių metu – naudoti apsaugos priemones
- Vengti vabzdžių įkandimų – naudoti repelentus, rengtis drabužiais, dengiančiais kuo daugiau kūno, grįžus iš miško ar pievų apžiūrėti, ar nepriskrido erkių
Kylančios infekcinės ligos
Kai kurios naujos arba vis didesnį žmonių skaičių paveikiančios infekcijos vadinamos kylančiomis. Joms skiriama ypatinga mokslininkų ir visuomenės sveikatos specialistų dėmesio.
Infekcinės ligos vaikystėje
Vaikai ypač jautrūs infekcijoms, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi, o higienos įgūdžių jie dar išmoksta. Tarp vaikams būdingų infekcijų dažniau pasitaiko:
- Peršalimas
- Rankų, pėdų ir burnos liga
- Penktąją liga
- Gripas
- Spalinės
- RSV infekcija
- Grybelinės odos infekcijos
- Rožinė bėrimo liga (rozėja)
- Angina
- Kokliušas
Mūsų kasdienybė apsupta įvairiausių mikroorganizmų – nuo virusų, bakterijų, grybelių iki parazitų. Daugelis jų yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau kai kurie gali sukelti sunkius negalavimus. Laikantis paprastų higienos ir prevencijos taisyklių, galima ne tik išvengti daugybės ligų, bet ir apsaugoti aplinkinius. Net ir mažiausias pokytis jūsų kasdienėje rutinoje gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų jums ir jūsų artimiesiems.
