Išemija: tipai, priežastys ir simptomai

Išemija – tai būklė, kai tam tikra kūno dalis negauna pakankamo kraujo kiekio. Kartu su krauju organizmas gauna ir deguonį, kuris yra būtinas ląstelėms išlikti. Kai kraujotaka sutrinka, sumažėjęs deguonies kiekis gali kelti pavojų audiniams ir organams. Būtent deguonies trūkumas kelia didžiausią grėsmę, nes ląstelės negali išgyventi be jo ilgą laiką.

Išemijos rūšys

Ši būsena gali išsivystyti bet kurioje kūno dalyje. Pagrindinės išemijos formos:

Miokardo išemija (širdies raumens kraujotakos sutrikimas)
Mezenterinė išemija (virškinamojo trakto arterijų užsikimšimas)
Galūnių arba periferinė išemija
Išeminio tipo insultas
Pereinantis išeminis priepuolis (TIA), vadinamas „mažuoju insultu”

Kaip dažnai pasitaiko išemija

Išemija – itin dažna medicininė problema. Širdies ir kraujagyslių ligos nuolat išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje, o dauguma insultų taip pat yra sukelti išemijos. Pavyzdžiui, periferinė arterijų liga diagnozuota daugiau kaip 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Iš jų apie 11% pacientų susiduria su lėtine galūnių gyvybei pavojinga išemija.

Sutrūkus kraujotakai virškinamajame trakte, tokia išemija pasitaiko rečiau ir dažniausiai vystosi kritinės būklės pacientams.

Susiję įrašai

Išemijos simptomai

Ligos požymiai priklauso nuo tos kūno dalies, kuriai trūksta kraujo:

Krūtinės skausmas (angina)
Dusulys
Galvos svaigimas ar alpimas
Kalbos sutrikimai
Sutrikusi koordinacija
Rankos arba kojos skausmas
Blyški, šalta ranka ar koja
Dilgčiojimas, nutirpimas galūnėje
Stiprus pilvo skausmas
Didelis pilvo pūtimas
Viduriavimas
Pykinimas ar diskomfortas skrandyje

Išemijos atsiradimo priežastys

Pagrindinė išemijos priežastis – užsikimšusi arba labai susiaurėjusi arterija, todėl į audinius nebeatkeliauja reikiamas kiekis kraujo. Kai kuriais atvejais, viso kūno išemija gali išsivystyti dėl ilgalaikio žemo kraujospūdžio ar deguonies stokos.

Aterosklerozė (arterijų sienelių siaurėjimas)
Kraujo krešuliai
Suspausta pilvo išvarža (stranguliacija)
Pavojingai žemas kraujospūdis
Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas)
Medicininės intervencijos ar aparatai, dažnai naudojami gydymui ar gyvybės palaikymui

Rizikos veiksniai

Tam tikros būklės ar įpročiai didina išemijos riziką:

Ankstesnė išemija kitoje kūno vietoje
Per aukštas arba per žemas kraujospūdis
Padidėjęs cholesterolio kiekis
Cukrinis diabetas
Mažas fizinis aktyvumas
Antsvoris
Lėtinė inkstų liga
Rūkymas ir kiti tabako gaminiai
Širdies infarkto arba insulto istorija
Miego apnėja
Kraujo krešėjimo sutrikimai
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai kontraceptikai

Išemijos komplikacijos

Širdies infarktas
Pavojinga galūnių išemija
Insultas
Pereinantis išeminis priepuolis (TIA)
Žarnyno sienelės prakiurimas
Gangrena ir susijusios infekcijos

Diagnostika

Kaip nustatoma išemija

Gydytojas iš pradžių išklausinėja apie dabartinius simptomus ir sveikatos istoriją, atlieka apžiūrą ir įvertina problematišką kūno vietą. Prireikus skiriami papildomi tyrimai.

Pagrindiniai diagnostikos tyrimai

Kraujo tyrimai
Kulkšnies ir žasto indeksas
Doplerio ultragarso tyrimas
Echokardiograma
Angiograma
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kompiuterinė tomografija (KT)
Fizinis krūvio testas
Elektrokardiograma (EKG)
Pozitronų emisijos tomografija (PET)

Gydymo būdai

Pagrindinis gydymo tikslas – pagerinti kraujotaką ir užtikrinti, kad audiniai gautų pakankamai deguonies. Išemija gydoma tiek vaistais, tiek kasdienio gyvenimo pokyčiais ar medicininėmis procedūromis.

Vaistai ir pagalbinės priemonės

Vaistai kraujospūdžiui mažinti
Preparatai cholesterolio kiekiui mažinti
Antikoaguliantai (kraujo skystinimui)
Antitrombocitiniai vaistai
Vaistai, tirpdantys krešulius
Antibiotikai (esant infekcijai)

Gyvenimo būdo pokyčiai

Bent 30 minučių fizinio aktyvumo penkis kartus per savaitę
Normalaus kūno svorio palaikymas
Vengti tabako gaminių
Įtraukti į mitybą daugiau daržovių ir vaisių

Chirurginės ir intervencinės procedūros

Angioplastika su stentavimu
Embolų ar trombų šalinimas (trombektomija)
Arterijų šuntavimo operacija
Aterektomija (apnašų šalinimas iš kraujagyslių)
Širdies kraujagyslių šuntavimo operacija
Vidinės arterijos valymas (endarterektomija)
Laparoskopinės ir laparotomijos operacijos

Prevencija

Sumažinti išemijos riziką gali padėti šie įpročiai:

Į racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų produktų
Pakankamai vartoti skysčių, kad nesusidarytų dehidratacija
Atsisakyti tabako
Reguliariai mankštintis
Laiku gydyti tokias ligas kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio kiekio sutrikimai

Prognozė

Išemija bet kurioje kūno vietoje kelia pavojų sveikatai, nes ląstelės negauna deguonies. Kiekviena situacija individuali, tačiau kuo greičiau gaunate reikiamą pagalbą, tuo palankesnė baigtis. Pavyzdžiui, jei galūnės išemijos atveju chirurginė operacija atliekama nedelsiant, tikimybė išvengti komplikacijų siekia net iki 93%. Jei operacija atidedama 8 valandoms ar ilgiau, šis rodiklis sumažėja.

Kai sutrikimas paliečia gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, širdį ar smegenis, kiekviena minutė tampa itin svarbi. Nuo to priklauso ne tik išgyvenimas, bet ir galimos pasekmės bei gyvenimo kokybė ateityje.

Kasdienė priežiūra ir svarbūs patarimai

Atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus – svarbus žingsnis sveikimui. Vaistus naudokite nuolat, nepraleiskite nė vienos dozės. Jei sunku prisiminti, galite nusistatyti priminimą telefone ar naudoti specialų vaistinėlių organizatorių.

Nepriklausomai nuo išemijos rūšies, sveikatai padės kasdieniai įpročių pokyčiai bei esamų ligų (aukšto spaudimo, diabeto ar cholesterolio sutrikimų) kontrolė.

Kada kreiptis į specialistus?

Reguliariai lankykitės numatytuose vizituose – taip galėsite laiku pastebėti simptomų pasikartojimą ar naujas problemas. Ypač svarbu pranešti, jei pasireiškia stiprus šalutinis poveikis nuo vaistų ar po chirurginių procedūrų stebimos nepageidaujamos reakcijos.