Sutrenktas arba patemptas pirštas – tai dažna trauma, kurią sukelia piršto minkštųjų audinių, daugiausia raiščių, ištempimas ar plyšimas. Šie audiniai jungia rankos kaulus ir padeda judėti sąnariams, tad jų pažeidimas gali apriboti judėsius ir sukelti nemalonių pojūčių.
- 1.Kas nutinka sutrenkus pirštą?
- 2.Traumos sunkumo laipsniai
- 3.Kiek dažnai pasitaiko piršto sutrenkimas?
- 4.Ar ši trauma pavojinga?
- 5.Skirtumai tarp lūžusio ir sutrenkto piršto
- 6.Priežastys, kodėl sutrenkiamas pirštas
- 7.Kada didesnė rizika patirti tokią traumą?
- 8.Kokios komplikacijos galimos?
- 9.Diagnozavimas
- 10.Kaip gydomas sutrenktas pirštas?
- 10.1Naminė pagalba
- 10.2Medikų pagalba
- 11.Gydymo eiga ir atstatymas
- 12.Kaip sumažinti riziką susižeisti?
- 13.Ką verta žinoti apie pasveikimą?
- 14.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kas nutinka sutrenkus pirštą?
Paprastai ši trauma įvyksta, kai pirštas stipriai atsitrenkia į kietą daiktą, patenka tarp objektų arba dėl staigių judesių sportuojant ar net krintant. Vienas iš paprasčiausių atvejų – pirštas susitrenkia į kamuolį ar durų kraštą, užkliūva einant, ar netgi užsikabina už šuns pavadėlio. Dažniausiai tokios traumos atsitinka sportuojant – žaidžiant krepšinį, tinklinį, futbolą, kai pirštą netikėtai stipriai paveikia kamuolys ar kitas daiktas.
Traumos sunkumo laipsniai
Vertindami sutrenktą pirštą, specialistai priskiria tam tikrą laipsnį priklausomai nuo pažeidimo stiprumo:
- 1 laipsnis – minimalūs raiščio įtrūkimai, sąnarys išlieka stabilus, kaulai nejuda iš vietos.
- 2 laipsnis – raištis plyšta iš dalies, sąnaris truputį nestabilus, kaulai gali pasislinkti, bet rimti pakitimai neįvyksta.
- 3 laipsnis – raiščio plyšimas visiškas, sąnarys labai nestabilus, kaulai lengvai išslysta iš vietos.
Kartais patemptas pirštas būna taip stipriai pažeistas, kad įvyksta ir išnirimas – kai piršto kaulai visiškai pasislenka ir sąnarys praranda taisyklingą padėtį.
Kiek dažnai pasitaiko piršto sutrenkimas?
Tai – itin dažna trauma, ypač aktyviems žmonėms ir sportininkams. Dažniau traumuojami tie, kurie nuolat naudoja rankas – sportininkai, dirbantieji su įvairiais įrankiais ar greitus judesius atliekantys asmenys.
Ar ši trauma pavojinga?
Didžioji dalis sutrenktų pirštų nėra pavojingi ar grėsmingi. Lengvus patempimus dažniausiai galima išsigydyti patiems namuose. Tačiau, jei skausmas, tinimas ar sustingimas stiprėja arba užsitęsia, svarbu susisiekti su sveikatos priežiūros specialistu.
Sutrenkto piršto simptomai
- Patinęs sąnarys – pirštas pasidaro didesnis nei įprasta.
- Oda gali parausti, patamsėti arba išmėlynuoti.
- Pirštas tampa ne toks lankstus kaip kiti, sunkiau sulenkti ar ištiesinti.
- Skausmas bandant judėti.
- Stingulys ir jautrumas aplink sąnarį.
Skirtumai tarp lūžusio ir sutrenkto piršto
Nors požymiai panašūs – tinimas, skausmas, jautrumas – esminis skirtumas yra tas, kad lūžus pažeidžiami patys kaulai, o ne minkšti audiniai. Lūžus gali pasireikšti didelis skausmas, stiprus tinimas, negalėjimas judinti piršto ir pastebimas piršto deformacija. Esant lūžiui, reikalinga nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Priežastys, kodėl sutrenkiamas pirštas
- Didelis spaudimas, kai pirštas stumiamas link delno.
- Per didelis atlenkimas atgal (hiperekstenzija) ar lenkimas netinkama kryptimi.
- Kamuolio smūgis į pirštus sporto metu.
- Kritimas ant rankų.
- Sąlytis su kietu, nejudančiu daiktu.
- Traumos darbe.
- Autoįvykiai.
- Piršto pasukimas keičiant jo natūralią kryptį.
Kada didesnė rizika patirti tokią traumą?
- Aktyvus sportas (ypač, reikalaujantis greitų rankų judesių).
- Judesių koordinacijos sunkumai.
- Darbo ar kasdienės veiklos, kur reikia dažnai naudoti rankas.
- Staigūs judesiai bandant pagauti daiktą.
- Nebuvo pakankamai susikaupimo.
Kokios komplikacijos galimos?
- Neteisingai suaugęs ar deformuotas sąnarys.
- Liekamasis pirštų sustingimas.
- Pirštų silpnumas.
- Judesių ribotumas – sunku pilnai ištiesti ar sulenkti pirštą.
- Ilgalaikis skausmas ar patinimas.
- Ankstyva sąnarių artrozė.
Diagnozavimas
Apsilankius pas gydytoją, pirmiausia bus apžiūrėtas piršto judrumas – prašys ištiesinti ir sulenkti pirštą, įvertins tinimą, spaudimą ir sąnario stabilumą. Dažnai pakanka apžiūros, tačiau esant įtarimui dėl lūžio ar sunkesnio sužalojimo, gali būti atliekami papildomi tyrimai – rentgenograma ar magnetinio rezonanso tyrimas, kad būtų patikrinti kaulai ir minkštieji audiniai.
Kaip gydomas sutrenktas pirštas?
Naminė pagalba
Lengvus patempimus galima gydyti taikant R-I-C-E principą:
- Poilsis – sumažinkite veiklą, kuri sukėlė traumą, leiskite pirštui pailsėti.
- Šaldymas – pirmą parą ranką šaldykite ledu 15-20 minučių kelis kartus per dieną, ledą dėkite į rankšluostį ar paketą.
- Spaudimas – sutrenktą vietą apvyniokite elastine tvarsčio juostele, svarbu nesuspausti per stipriai, kad kraujotaka nebūtų trikdoma.
- Pakelimas – laikykite ranką aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas, ypač pirmosiomis valandomis ir naktį.
Nedidelį skausmą galima malšinti nereceptiniais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, vadovaudamiesi instrukcija.
Medikų pagalba
Jei gydymas namuose per 1–2 paras nepadeda ar simptomai sunkėja, prireiks specialisto pagalbos. Gydymo būdai priklauso nuo traumos sunkumo:
- Pirštų „buddy“ pririšimas – sužeistas pirštas pririšamas prie greta esančio sveikojo piršto, kad būtų stabilesnis.
- Sutvirtinimas įtvaru – plastikiniu įtvaru ar specialia tvarele pirštui suteikiamas ramus laikotarpis, kad gijimas vyktų sėkmingai.
- Chirurginis gydymas – kai kurioms sudėtingoms traumoms, kai raiščiai stipriai plyšę, gali prireikti operacijos, kurią sprendžia gydytojas po detalesnių tyrimų.
Gydymo eiga ir atstatymas
Sutrenktas pirštas dažniausiai visiškai atsistato per 1-2 savaites, jei trauma lengva. Rimtesni pažeidimai gyja nuo 3 iki 6 savaičių, tačiau pirštas gali būti jautrus bei patinęs gerokai ilgiau. Visą šį laiką svarbu vengti veiklų, kurios apkrauna rankas, bet reikia nepamiršti ir švelniai mankštinti pirštus. Kai kuriais atvejais gydytojas rekomenduoja specialią kineziterapiją – rankų mankštas, padedančias greičiau susigrąžinti judesius ir stiprumą.
Kaip sumažinti riziką susižeisti?
Nors ne visada įmanoma išvengti šios traumos, ypač jei dažnai dirbate rankomis ar esate aktyvus, galima imtis prevencinių priemonių. Naudokite apsaugines piršto juosteles ar tvarsčius, ypač sportuojant. Jei turite pusiausvyros bėdų, verta naudotis pagalbinėmis priemonėmis – lazda, vaikštyne – kad sumažintumėte kritimo riziką.
Ką verta žinoti apie pasveikimą?
Didžioji dalis sutrenktų pirštų sugyja greitai – per savaitę ar kelias. Pasitaiko, kad ilgiau jaučiamas silpnumas ar reikia laiko, kol grįžta visi judesiai. Svarbiausia neskubėti grįžti prie sporto ar aktyvios veiklos, kol pirštas visiškai atsistato. Jei grįšite per anksti, galite susižeisti pakartotinai.
Kada vėl galima sportuoti?
Po lengvo patempimo prie įprastų veiklų galite grįžti po 1–2 savaičių, o jei trauma buvo rimta – po 6–8 savaičių. Visada pasitarkite su gydytoju, kuris įvertins, kada galite atnaujinti norimą veiklą be pavojaus sveikatai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei per 24–48 valandas po traumos simptomai stiprėja, jaučiate aštrų, nepraeinantį skausmą net ir taikant namų gydymo priemones, būtina apsilankyti pas specialistą. Tokiu atveju gali būti ne tik patempimas, bet ir lūžis ar sunki minkštųjų audinių trauma.
