Lichen sclerosus – tai lėtinė odos būklė, kuri dažniausiai pažeidžia lytines sritis ir išangę. Nors rečiau, šios ligos židiniai gali pasirodyti ir kitose kūno vietose. Lichen sclerosus pasireiškia kaip blyškios, plonos, pleiskanojančios dėmės, kurios sukelia niežulį, deginimą ar skausmą. Dėl nuolatinio niežėjimo gali atsirasti pūslelių ar žaizdelių, o negydoma liga neretai sukelia randėjimą, dėl to sunku ar skausminga šlapintis, tuštintis, ar turėti lytinių santykių. Liga nėra išgydoma, tačiau taikant tinkamą gydymą galima sumažinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą.
Kas vyksta sergant lichen sclerosus?
Pirmieji požymiai – smulkios, blizgios, kiek iškilusios baltos dėmelės genitalijų ar išangės srityje. Ilgainiui jų daugėja, susilieja tarpusavyje, sudarydamos didesnes, raukšlėtas, popieriaus storio baltas plokšteles. Dažniausiai bėrimai atsiranda:
- Išorinių lytinių organų srityje (vulvoje, varpoje, apyvarpėje);
- Uretrą (šlaplės angą);
- Išangę.
Kitose kūno srityse (pavyzdžiui, kakle, krūtinėje, liemenyje, nugaroje, riešuose ar burnos gleivinėje) lichen sclerosus nustatomas retai.
Ligos paplitimas ir kas gali susirgti
Lichen sclerosus yra gana reta būklė, dažniausiai išsivystanti moterims po menopauzės (40–60 metų), tačiau ja gali sirgti ir mergaitės iki brendimo bei vyrai, dažniausiai tie, kurių apyvarpė nenupjauta. Tarp rizikos veiksnių taip pat išskiriamos autoimuninės ligos, alergijos, diabetas bei per didelis kūno svoris (KMI virš 30).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl išsivysto ši liga. Spėjama, kad tam įtakos gali turėti imuninės sistemos sutrikimai, hormonų pokyčiai ar genetiniai veiksniai. Kai kurie atvejai siejami su ankstesnėmis traumomis, odos pažeidimais ar net seksualiniu smurtu. Retkarčiais liga gali būti perduodama paveldėjimo būdu. Svarbu žinoti, jog lichen sclerosus nėra užkrečiamas ir neperduodamas lytinių santykių metu.
Lichen sclerosus simptomai
- Baltos, iškilusios ar pleiskanojančios dėmės lytinių organų arba išangės srityje
- Intensyvus niežėjimas arba deginimo pojūtis
- Skausmingas šlapinimasis
- Diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu
- Odos įtrūkimas, uždegimas, žaizdelės ar opos
- Randai ar odos suplonėjimas
- Susiaurėjusi ar įtempta apyvarpė, sunku ją atsmaukti
- Skysčio (ne šlapimo ar spermos) išsiskyrimas iš varpos
- Antroje vietoje (kakle, krūtinėje, liemenyje, nugaroje, riešuose, burnoje) simptomai pasitaiko itin retai
Vaikams, ypač mergaitėms iki brendimo, taip pat būdingi minėti požymiai. Vyrams sergantiems liga dažniausiai pažeidžia apyvarpę ar šlaplę.
Kaip nustatoma ši liga?
Pirmiausia gydytojas išsiaiškina, kokie simptomai vargina, apžiūri pažeistas vietas. Jei kyla abejonių ar reikalingas tikslesnis patikslinimas, gali būti atliekama odos biopsija – tiriamas pažeistas audinys ir patvirtinama diagnozė.
Gydymo galimybės
Lichen sclerosus nėra visiškai išgydoma, tačiau yra veiksmingų priemonių, padedančių suvaldyti simptomus ir sustabdyti ligos progresavimą. Dažniausiai taikomas gydymas:
- Vietiniai gliukokortikosteroidų tepalai (pavyzdžiui, klobetasolis) – jie malšina uždegimą, mažina niežėjimą, skausmą bei lėtina audinių randėjimą.
- Fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais, dažniausiai UVB) – pritaikoma tam tikrais atvejais, kai vietinis gydymas neveiksmingas.
- Imunosupresantai (pavyzdžiui, takrolimo tepalas) – šios medžiagos slopina perdėtą imuninės sistemos atsaką.
- Chirurginis gydymas – gali būti siūlomas, jeigu liga stipriai randina audinius, ypač vyrams, sergantiems apyvarpės ar šlaplės susiaurėjimu. Tuomet rekomenduojama apipjaustymas arba uretraplastika.
Gydymo efektyvumas priklauso nuo taikomų priemonių ir ligos eigos. Pirmuosius pokyčius po tepalų ar imunosupresantų galima pajusti po kelių savaičių, fototerapijos rezultatai pasimatys po kelių procedūrų, o norint didesnio poveikio – gali prireikti iki dviejų mėnesių. Po chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, apipjaustymo, pagerėjimas dažniausiai juntamas per pusantros savaitės. Vaikams po apipjaustymo reikia vengti sėdėjimo ant žaislinių žirgų, supynių ar dviračio, o suaugusiems – kol gydytojas neleidžia, vengti lytinių santykių.
Gyvenimo būdas ir profilaktika
Nors lichen sclerosus negalima visiškai išvengti, gyvenimo būdo pokyčiai ir odos priežiūra padeda sumažinti ligos paūmėjimus ar diskomfortą. Rekomenduojama:
- Laikytis odos higienos ir švaros, naudoti švelnų muilą, po prausimosi odą ne trinti, o švelniai nusausinti ir tepti kremu ar tepalu, kuris išlaiko drėgmę.
- Dėvėti laisvus apatinius ir drabužius, vengti dirginančių audinių (vilnos, šilko).
- Praustis drungnu (ne karštu) vandeniu, riboti putų vonių ir kvapių medžiagų naudojimą.
- Vengti ilgai dėvėti šlapius drabužius ar maudymosi kostiumėlį.
- Pakeisti skalbimo miltelius į bekvapes priemones, vengti ilgų dviračių, motociklo kelionių ar jojimo žirgu.
Dėl kai kurių vyrų, ankstyva apipjaustymo procedūra gali sumažinti lichen sclerosus riziką.
Ligos eiga ir perspektyvos
Lichen sclerosus – lėtinė būklė, kuriai būdingi paūmėjimų ir atoslūgių periodai. Nors dauguma žmonių į gydymą reaguoja gerai, simptomai gali grįžti. Uždelstas ar netinkamas gydymas didina randų formavimosi riziką, o randai gali trukdyti šlapintis ar turėti lytinių santykių. Vyrams, kuriems pažeista šlaplės anga, ankstyvesnis gydymas padeda išvengti šlaplės siaurėjimo. Ilgalaikiai pažeidimai, ypač genitalijų srityje, gali padidinti plokščiųjų ląstelių vėžio išsivystymo tikimybę, todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktiniam stebėjimui.
Kasdienis gyvenimas sergant lichen sclerosus
Jokios konkrečios dietos sergant šia liga nėra, tačiau kai kuriems žmonėms mitybos pokyčiai padeda palengvinti simptomus ar pagerina savijautą. Aptarkite su gydytoju, ar verta keisti kasdienį maisto racioną.
Jei simptomai atsinaujina arba pastebite naujų odos pokyčių, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Reguliarios konsultacijos svarbios ne tik gydymui ar simptomų kontrolei, bet ir vėžio prevencijai.
Jei lichen sclerosus visiškai užkemša šlaplę ir nebegalite pasišlapinti, būtina kuo greičiau kreiptis į skubią pagalbą.
Dažniausiai kylantys klausimai
- Ar lichen sclerosus yra vėžys? Ši liga – ne vėžys, tačiau ilgainiui, ypač negydant, gali padidėti plokščialąstelinio vėžio rizika genitalijų srityje. Reguliarūs vizitai pas gydytoją padeda laiku pastebėti galimus pakitimus.
- Ar lichen sclerosus – lytiniu keliu plintanti liga? Ne, šis pažeidimas nėra užkrečiamas, juo negalima užsikrėsti lytinių santykių metu. Nors oda ar gleivinė gali atrodyti kaip sergant lytiškai plintančia liga, iki nustatant diagnozę geriausia susilaikyti nuo lytinių santykių, kad būtų aišku, kas sukelia simptomus.
- Ar galima turėti lytinių santykių sergant šia liga? Taip, galima, tačiau dėl odos jautrumo lytiniai santykiai gali būti nemalonūs arba dirginti. Norint sumažinti diskomfortą, galima naudoti prezervatyvus ar vidinius (moteriškus) prezervatyvus. Nepaisant to, kad liga neužkrečiama, verta apie ją atvirai pasikalbėti su partneriu.
- Ar lichen sclerosus yra autoimuninė liga? Tyrimų rezultatai nėra galutiniai, tačiau nustatyta, jog lichen sclerosus dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis (alopecija, vitiligo, žalinga anemija, 1 tipo cukrinis diabetas, kai kurie skydliaukės sutrikimai).
- Kuo skiriasi balanitas ir lichen sclerosus? Balanitas – tai apyvarpės arba varpos galvutės uždegimas, dažniausiai kylantis dėl grybelinės infekcijos. Lichen sclerosus pažeidžia platesnes sritis, įskaitant ir išangę, šlaplę, o jo atsiradimo priežastys nėra aiškios. Balanitas gydomas priešgrybeliniais kremais, antibiotikais, kartais apipjaustymu, o lichen sclerosus – tepalais su gliukokortikosteroidais, imunomoduliuojančiomis priemonėmis ar chirurginiu gydymu.
- Kas yra BXO ir kuo jis skiriasi nuo lichen sclerosus? Balanitis xerotica obliterans (BXO) ir lichen sclerosus yra tas pats susirgimas, tačiau šiuolaikinėje medicinoje dažniausiai vartojamas terminas – lichen sclerosus.
