Vaisingumo sutrikimai gali paliesti bet kurią porą – tiek vyrus, tiek moteris. Vyrų nevaisingumas apibūdinamas kaip būsena, kai vyro lytinė sistema negali apvaisinti partnerės natūraliu būdu. Kitaip tariant, vyras tampa nevaisingu, jei moteris nepastoja, nors pora metus ar ilgiau gyvena aktyvų lytinį gyvenimą be apsaugos priemonių.
Kaip dažnai pasitaiko vyrų nevaisingumas
Nevaisingumas – dažna pasaulinė problema, kuri paliečia apie 186 milijonus žmonių visame pasaulyje. Bent pusėje atvejų nevaisingumo priežastimi tampa būtent vyrų veiksniai. Tyrimai rodo, jog nevaisingumas pasireiškia maždaug 10-15% vyrų, kurie aktyviai bando susilaukti vaikų.
Kas lemia sudėtingą pastojimą
Žmogaus gebėjimas susilaukti vaikų yra gana ribotas – net jauna, visiškai vaisinga pora kiekvieną mėnesį turi vos 20-25% tikimybę pastoti. Sėkmingam apvaisinimui ir sveiko kūdikio gimimui būtina suderinta daugelio veiksnių sąveika. Tam reikalingi sveiki vyriškos lytinės ląstelės (spermatozoidai) ir sveika moteriška lytinė ląstelė (kiaušinėlis), pravertos kiaušintakiai, per kuriuos spermatozoidai gali pasiekti kiaušinėlį, gebėjimas apvaisinti kiaušinėlį ir embriono įsitvirtinimas gimdos gleivinėje. Jei bent vienas iš šių etapų sutrinka – kyla nevaisingumo rizika.
Vyrų nevaisingumo simptomai
Dažniausias vyrų nevaisingumo požymis – nepavyksta natūraliai susilaukti vaiko. Tačiau nevaisingumas gali paveikti ir emocinę savijautą: atsiranda liūdesys, nusivylimas, nepilnavertiškumo jausmas, bejėgiškumas, net depresija. Kai kuriems vyrams, kurių testosterono lygis per mažas, gali atsirasti nuovargis, sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai, svorio padidėjimas ar apatiškumas.
Vyrų nevaisingumo priežastys
Nevaisingumą vyrams gali lemti daugybė priežasčių – tiek biologinių, tiek aplinkos. Dažniausios jų:
- Neteisinga spermatozoidų forma, sumažėjęs jų kiekis arba visiškas nebuvimas spermoje.
- Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Klinefelterio sindromas ar miotoninė distrofija.
- Lėtinės ligos: diabetas, kai kurios autoimuninės ligos, cistinė fibrozė.
- Infekcijos – sėklidžių ar prielipo uždegimas, lytiškai plintančios ligos (gonorėja, ŽIV infekcija).
- Išsiplėtusios kapšelio venos (varikocelė).
- Vėžio gydymas: chemoterapija, radioterapija arba sėklidžių pašalinimas.
- Sėklidžių traumos.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai, paveikiantys hipofizę ar pagumburį.
Kas dažniau susiduria su vyrų nevaisingumu
Kiekvienas vyras gali susidurti su vaisingumo problemomis, tačiau tam tikros rizikos grupės nariams tikimybė didėja. Dažniau nevaisingumas pasireiškia vyrams:
- Kurių kūno masės indeksas viršija 25 (antsvoris ar nutukimas).
- Virš 40 metų amžiaus.
- Patyrusiems radiacijos poveikį.
- Dažnai kontaktuojantiems su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis – švinu, pesticidais, gyvsidabriu.
- Rūkantiems, vartojantiems alkoholį, marihuaną ar kitus narkotikus.
- Naudojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, flutamidą, spironolaktoną, bikalutamidą.
- Kartais būnantiems aukštoje temperatūroje (pirtyse, karštose voniose); taip pat tiems, kurie ilgai naudojasi neįgaliojo vežimėliu.
- Patyrusiems nesuaugusių sėklidžių būklę vaikystėje ar sergantiems varikocelėmis.
- Vartojantiems testosteroną arba anabolinius-androgeninius steroidus raumenų masei didinti.
Spermos ypatumai: storis ir išvaizda
Sperma – tai balkšvas, klampus skystis, kuris išsiskiria ejakuliacijos metu. Ji susideda iš spermatozoidų, įvairių baltymų, vitaminų, mineralų ir kitų pagalbinių medžiagų. Įprastai sperma būna tiršta ir lipni. Jeigu pastebite, kad ji labai vandeninga ar skysta, tai gali būti sumažėjusio spermatozoidų kiekio požymis.
Kaip nustatomas vyrų nevaisingumas
Vaisingo amžiaus vyrų nevaisingumo diagnostika prasideda nuo vizito pas šeimos gydytoją. Specialistas atlieka išsamų fizinį ištyrimą ir užduoda klausimus apie seksualinį gyvenimą, sveikatos istoriją, lytiniu keliu plintančias ligas, kontraceptikų vartojimą, žalingų įpročių turėjimą, vartojamus vaistus bei šeimos ligų istoriją. Jei pirminiai tyrimai neatskleidžia nevaisingumo priežasties, skiriami papildomi tyrimai.
Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai
- Spermos tyrimas (spermiograma) – laboratorijoje vertinamas spermatozoidų kiekis, judrumas, gyvybingumas bei forma.
- Vaizdo tyrimai: ultragarsas, magnetinio rezonanso tyrimas, retesniais atvejais – venograma.
- Kraujotyrimas – hormonų ir genetinių anomalijų paieškai.
- Šlapimo tyrimas – galimų infekcijų ar diabeto nustatymui.
- Sėklidžių biopsija – tiriama, kaip efektyviai sėklidės gamina spermatozoidus.
Vyrų nevaisingumo gydymo galimybės
Priklausomai nuo nustatytos priežasties, vyrų nevaisingumas gali būti gydomas įvairiais būdais. Dažnai taikoma:
Gyvenimo būdo keitimas
- Normalios kūno masės palaikymas.
- Didesnis vaisių ir daržovių kiekis racione.
- Reguliarūs fiziniai pratimai: vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, šokiai ar jėgos treniruotės.
- Streso valdymas.
- Rūkymo, alkoholio ir narkotikų atsisakymas.
- Seksualinių lubrikantų vengimas lytinių santykių metu.
Gydymas vaistais
- Hormonų terapija, jei nustatomi hormonų pusiausvyros sutrikimai.
- Būtinybė nutraukti ar keisti tam tikrus vartojamus vaistus.
- Vaistų, galinčių paveikti spermatozoidų kokybę, grupei priklauso tricikliai antidepresantai, kalcio kanalų blokatoriai, antiandrogenai.
Chirurginis gydymas
- Vazektomijos atstatymas – grąžinamas spermatozoidų kelias į spermą.
- Vazopriedo atblokavimas – pašalinamas spermatozoidų patekimą į spermą trukdantis blokas prielipe.
- Spermos paėmimas biopsijos būdu iš sėklidžių ar prielipo.
- Varikocelės operacija – išplėstų venų šalinimas, kuris kartais pagerina spermos kokybę ir padidina pastojimo galimybę.
Pagalbinės reprodukcinės technologijos
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – laboratorijoje į kiaušinėlį įšvirkščiamas vienas spermatozoidas.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – surenkami moters kiaušinėliai, laboratorijoje apvaisinami partnerio sperma, o susidaręs embrionas perkeliamas į gimdą.
Dažniausiai nevaisingumo problema neišnyksta savaime – reikia gydymo.
Prevencija: ką galima padaryti
Tam, kad sumažintumėte vyrų nevaisingumo riziką, rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių – nevartoti tabako, alkoholio, narkotikų. Svarbu vengti ilgalaikio kontakto su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, riboti smarkiai riebalingus maisto produktus, stengtis išlaikyti normalų kūno svorį ir saugoti sėklides nuo ilgalaikio perkaitimo.
Vakcinos nuo tam tikrų virusų gali padėti apsisaugoti nuo infekcijų, galinčių paveikti vaisingumą. Susirgus onkologine liga, prieš pradedant gydymą verta pasvarstyti apie spermos užšaldymą ateičiai.
Perspektyvos ir gyvenimas su vyrų nevaisingumu
Nevaisingumo diagnozė dar nereiškia, kad niekada negalėsite susilaukti biologinio vaiko. Egzistuoja įvairios gydymo ir pagalbinės priemonės, galinčios padidinti šansus pastoti. Sėkmės tikimybę lemia daugybė veiksnių: priežastys, amžius ir bendras partnerių sveikatos būklė.
Emocinė pagalba yra labai svarbi – daugelis vyrų ar porų jaučia spaudimą, gėdą ar neviltį. Atvira komunikacija su artimaisiais, psichologo konsultacijos ar dalyvavimas palaikymo grupėje padeda lengviau susitaikyti su situacija ir rasti sprendimus.
Maistas, kurį reikėtų riboti
Tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos įpročiai gali paveikti spermatozoidų kokybę. Svarbu vengti ar bent riboti:
- Perdirbtos mėsos.
- Saldėsių.
- Sojos produktų.
- Riebių pieno produktų.
- Konservuotos žuvies.
- Saldžių gėrimų ir gazuotų limonadų.
- Alkoholio.
- Kofeino pertekliaus.
Naudingiau rinktis subalansuotą mitybą su gausiais šviežiais vaisiais ir daržovėmis, džiovintais vaisiais, ankštiniais augalais, liesa žuvimi ir liesais pieno produktais.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei per metus bandymų nepavyko natūraliai pradėti kūdikio – patartina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei juntate ilgalaikį liūdesį, bejėgiškumo ar nepilnavertiškumo jausmą, verta kreiptis ir į psichoterapeutą ar emocinės pagalbos grupę.
Kaip įvertinti spermatozoidų būklę
Nustatyti spermos kokybę tik pagal išvaizdą neįmanoma. Tiksliausia diagnozė gaunama atlikus laboratorinį spermos tyrimą – išsamų spermiogramos vertinimą. Namų testų rezultatai gali būti riboti ir ne tokie patikimi kaip laboratorijos.
