Nummulinė egzema – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti išskirtinėmis, apvaliomis, pakilusiomis dėmėmis, kurios dažnai primena monetą. Šios sritys dažnai niežti, gali šlapiuoti, o vėliau jų paviršius pasidengia šašais. Liga pasižymi banguojančia eiga: paūmėjimai gali kartotis daugelį mėnesių ar net metų, o bėrimai išlieka kelias savaites ar ilgiau.
- 1.Kas būdinga nummulinei egzemai?
- 2.Kuo skiriasi kitos panašios odos ligos?
- 3.Kas dažniau serga nummuline egzema?
- 4.Nummulinės egzemos priežastys
- 5.Ligos simptomai
- 6.Kaip nustatoma nummulinė egzema?
- 7.Gydymas ir priežiūra
- 8.Prevencija ir patarimai kasdienai
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kaip rūpintis savimi sergant nummuline egzema?
- 11.Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Kas būdinga nummulinei egzemai?
Terminas „nummulinė“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio „moneta“ – tokios formos dėmės ryškiausiai išsiskiria sergantiesiems šia egzema. Kartais ši liga dar vadinama diskoidine egzema arba nummuline dermatitu. Nors dažnai pažeidžiama oda, liga savaime nėra infekcinė – ji nesukelia užkrėtimo ir neskleidžiama nuo žmogaus žmogui.
Kuo skiriasi kitos panašios odos ligos?
Nummulinė egzema dažnai painiojama su grybeliniu bėrimu (pavyzdžiui, grybeliniu žiediniu bėrimu), nes ir viena, ir kita pasireiškia apvaliomis dėmėmis. Visgi pagrindinis skirtumas – kilmė: grybelinis bėrimas atsiranda dėl odos užsikrėtimo grybeliais, o nummulinė egzema – tai uždegiminė odos liga. Be to, grybelis dažniausiai plinta lokalizuotai, o egzema dažnai sukelia keletą ar daugiau dėmių skirtingose kūno vietose.
Neretai kyla abejonių ir dėl skirtumo tarp nummulinės egzemos ir žvynelinės. Žvynelinė steigia storesnes, žvynuotomis plutomis padengtas plokšteles, o esant egzemai, odos pažeidimai dažniau būna drėgni, šlapiuojantys, linkę šerpetoti. Egzema dažnai sukelia stipresnį niežulį nei žvynelinė.
Kas dažniau serga nummuline egzema?
- Nors susirgti gali bet kas, dažniau liga pasireiškia vyrams 50–65 metų amžiaus grupėje.
- Moterims dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje, paprastai tarp 15–25 metų.
Nummulinės egzemos priežastys
Mokslininkai iki šiol tiksliai nėra nustatę, kodėl išsivysto ši liga. Tačiau žinoma, kad yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos ligos pasireiškimui ar jos paūmėjimams:
- Alergijos (pavyzdžiui, jautrumas aplinkos veiksniams ar medžiagoms).
- Bakterinės infekcijos, dažnai susijusios su auksiniu stafilokoku.
- Sausumas, pernelyg sausos odos būklė ar aplinka.
- Dažnas maudymasis karštame vandenyje.
- Tiesioginis kontaktas su šiurkščiais audiniais (vilna, sintetiniais pluoštais).
- Odos pažeidimai – įdrėskimai, nudegimai, vabzdžių įkandimai.
- Dirginantys ir sausinamieji muilai ar kosmetikos priemonės.
Stresas nėra tiesioginė ligos priežastis, tačiau gali apsunkinti eigą ar sukelti paūmėjimus.
Ligos simptomai
Dažniausiai pirmieji požymiai atsiranda ant rankų, kojų, liemens ar plaštakų. Iš pradžių gali atsirasti mažų spuogelių ar pūslelių, kurios ilgainiui jungiasi į didesnes, apvalias dėmes. Šios dažnai ima drėkti, iš jų gali sunktis skaidrus skystis, o vėliau susidaro šašai.
Būdinga, kad pažeista oda gali stipriai niežėti, degti ar skaudėti. Dėmės gali būti įvairios spalvos: rausvos, raudonos, rudos ar net tamsesnės už sveiką odą, priklausomai nuo jūsų odos tipo ir pigmentacijos. Liga neplinta nuo žmogaus žmogui ir nesukelia infekcijos šeimos ar aplinkinių rate, tačiau viena kūno vieta gali atsirasti daugiau nei viena dėmė.
Kaip nustatoma nummulinė egzema?
Diagnozei dažniausiai pakanka gydytojo dermatologo apžiūros – specialistas gali lengvai atskirti šią ligą nuo kitų odos sutrikimų, tokių kaip žvynelinė, grybelinis bėrimas ar kitų egzemų rūšių. Kartais norint atmesti grybelinę infekciją ar kitas ligas paimamas odos mėginys mikroskopiniam tyrimui.
Gydymas ir priežiūra
Nummulinės egzemos visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau gydymas padeda valdyti simptomus, apsaugoti odą ir išvengti paūmėjimų. Pagrindiniai tikslai yra palengvinti ligos požymius, atkurti odos barjerą ir sumažinti infekcijos riziką, taip pat išmokyti tinkamai rūpintis oda kasdien.
Dažniausiai skiriami vietiniai (ant odos tepami) vaistai, tarp kurių gali būti:
- Kortikosteroidų tepalai ar kremai niežuliui ir uždegimui mažinti.
- Antibiotikai vietinio naudojimo arba išoriškai, esant bakterinės infekcijos požymiams.
- Kalcineurino inhibitoriai (pvz., takrolimusas) odos uždegimui slopinti.
Jei bėrimai užima didesnius plotus, gydytojai gali pasiūlyti šviesos terapiją (ultravioletinių spindulių procedūras) arba geriamus priešuždegiminius vaistus. Nuolat ieškoma ir naujų gydymo būdų, siekiant pagerinti ligos kontrolę.
Prevencija ir patarimai kasdienai
- Venkite odos priežiūros produktų ir skalbiklių su kvapikliais ar dažikliais.
- Laikykitės atokiau nuo šiurkščių ar prigludusių drabužių; geriau rinktis laisvas natūralios medvilnės ar specialias odai draugiškas medžiagas.
- Stenkitės valdyti stresą, nes tai gali padėti išvengti paūmėjimo.
- Tepkite odą stipriai drėkinančiais kremais arba vazelinu, idealiu atveju iškart po dušo ar maudynių, kai oda dar šiek tiek drėgna.
- Saugokite odą nuo sužeidimų, o atsiradus žaizdelėms – jas dezinfekuokite ir uždenkite tvarsčiu.
- Rinkitės trumpus, vos penkias minutes trunkančius drungno vandens dušus arba vonias.
- Venkite ilgo mirkymo karštame vandenyje, naudokite švelnius, drėkinančius prausiklius.
- Nenaudokite šiurkščių plovimo priemonių – kempinių, šiurkščių rankšluosčių – ir venkite stipraus trynimo.
Ligos eiga ir prognozė
Laikantis gydytojo rekomendacijų, tinkamai prižiūrint odą ir laikantis prevencinių patarimų, dauguma žmonių gali suvaldyti ligą. Pažeistos vietos palaipsniui išsilygina, jų spalva šviesėja, kol galiausiai dėmės išnyksta. Įprastai gijimo procesas trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo bėrimo intensyvumo ir gydymo efektyvumo.
Reikia žinoti, kad ši liga yra lėtinė, todėl galimi pakartotiniai paūmėjimai. Naujų dėmių gali atsirasti net ir sėkmingai išgydžius anksčiau buvusius bėrimus – kartais praėjus keliems mėnesiams ar metams.
Kaip rūpintis savimi sergant nummuline egzema?
- Venkite kasytis, kad nesudarytumėte sąlygų išsivystyti infekcijai ar nesusidarytų randų.
- Bėrimo zonas galite pridengti drėgnu tvarsčiu ar specialiu pleistru su vazelinu – tai palengvina gijimą.
- Laikykitės visų gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo ir kasdienės odos priežiūros.
- Kartais padėti gali antihistamininiai preparatai, kurie mažina niežulį ir padeda lengviau užmigti.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, kad bėrimai ima stipriai skaudėti ar jautriai reaguoja, aplink juos atsiranda paraudimas, patinimas, plinta rudos ar raudonos juostos, ar pastebite geltoną, pūlingą išskyrą, būtina kuo greičiau pasitarti su savo gydytoju. Taip pat svarbu nuolat konsultuotis dėl tinkamo gydymo ir prevencijos, kad išvengtumėte naujų ligos epizodų ir galimų odos infekcijų.
