Akių rožinė – tai liga, paveikianti akis bei odą aplink jas. Tai viena iš rožinės formų – lėtinės odos ligos, kuri pasireiškia uždegimu ir pakitusiu odos atspalviu visame veide.
Kas yra akių rožinė?
Sergant akių rožine, akių bei aplink jas esančios odos srityse atsiranda uždegimas. Kartais ši būklė dar vadinama meibominių liaukų disfunkcija. Dažniausiai jaučiama dirginimas, perštėjimas, niežulys, skausmas ar bendras diskomfortas – ypač paūmėjimo metu.
Visiškai išgydyti akių rožinės šiuo metu neįmanoma, tačiau oftalmologas ar gydytojas gali padėti suvaldyti simptomus ir padėti vengti paūmėjimus sukeliančių veiksnių.
Akių rožinės simptomai
Akių rožinės požymiai ir nemalonūs pojūčiai dažniausiai atsiranda paūmėjimų – vadinamųjų epizodų – metu. Simptomų pobūdis ir intensyvumas gali kisti.
- Vokų uždegimas arba pabrinkimas (blefaritas)
- Paraudimas ar spalvos pokyčiai aplink akis
- Pabrinkimas
- Niekas, deginimo pojūtis ar karščio jausmas
- Ječmenys ar chalazijos
Be to, akių rožinė gali paveikti ir pačias akis:
- Juntama „raudonoji akis“
- Akys paraudusios ar uždegusios (konjunktyvitas)
- Sausumas, deginimas ar nuolatinės ašaros
- Šviesos baimė (fotofobija)
- Limpančios blakstienos dėl išskyrų
Rosacea galima sirgti ir turint tamsesnę odos spalvą – nors paraudimas gali būti mažiau akivaizdus, kitus simptomus išlieka panašūs. Kartais aplink akis esanti oda gali patamsėti, palyginti su bendra odos spalva.
Akių rožinės priežastys
Nors tiksli akių rožinės atsiradimo priežastis nėra aiški, specialistai pateikia keletą galimų paaiškinimų:
- Paveldimumas – ligą gali lemti tam tikri genai
- Tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, Helicobacter pylori
- Aplinkos dirgikliai – tarša, cheminės medžiagos, nuodingos medžiagos
- Kraujotakos sutrikimų poveikis – išsiplėtusios smulkiosios kraujagyslės aplink akis
Paūmėjimus sukeliantys veiksniai
Nors ligos kilmė išlieka neaiški, aiškiai nustatyta, jog yra veiksnių, kurie dažniausiai provokuoja paūmėjimus:
- Buvimas saulėje ar dirbtiniuose UV spinduliuose
- Stresas
- Stipri šiluma, šaltis ar vėjas
- Aštrus, aitrus maistas
- Alkoholio vartojimas
- Intensyvus fizinis aktyvumas
Negydytos akių rožinės pasekmės
Retais atvejais nesigy-dant akių rožinė gali pažeisti akis ir pakenkti regėjimui. Taip pat padidėja infekcijų rizika, ypač jei dažnai liečiate akis dėl niežulio ar perštėjimo, todėl svarbu nesitrinti akių ir laikytis rankų higienos.
Akių rožinės nustatymas
Diagnozuojant šią ligą, gydytojas apžiūri akis bei odą aplink jas, gali patikrinti regėjimą, o taip pat teiraujasi apie simptomus, jų trukmę ir galimus paūmėjimų sukelėjus. Būtent jūsų pasakojimas apie pojūčius ir pastebėtus ryšius su tam tikrais veiksniais padeda gydytojui tiksliai nustatyti diagnozę.
Gydymas ir gyvenimas su akių rožine
Svarbiausia – atpažinti ir vengti savo asmeninių paūmėjimo rizikos faktorių. Kartais to padaryti visiškai nepavyksta, tačiau žinojimas, kas provokuoja simptomus, leidžia sumažinti jų dažnį ar intensyvumą.
Gydymo planą parinks gydytojas, priklausomai nuo individualių poreikių. Įprasti pagalbos būdai:
- Šiltų kompresų naudojimas ties akimis, ypač po maudynių ar ryte
- Dirbtinių ašarų arba akių lašų vartojimas
- Tam tikrų antibiotikų – pavyzdžiui, doksiciklino – tablečių vartojimas
- Specialūs akių valikliai, turintys tinkamą pH, tinkantys jautriai odai apie akis
- Kremai ar apsauginiai filtrai nuo saulės (rekomenduojamas SPF ne mažiau kaip 30)
Mitybos ir gyvensenos rekomendacijos
Venkite to, kas jums sukelia simptomus. Dažniausiai jautrumą provokuoja alkoholis ir aštrus ar labai prieskoningas maistas, tačiau kiekvienam žmogui šie dirgikliai gali būti skirtingi.
Jau po kelių savaičių nuo gydymo pradžios dažniausiai galima pajusti pagerėjimą. Jei prireiks medikamentų, poveikis gali išryškėti po kelių dienų ar savaičių.
Ši liga nėra pagydoma, tačiau vaistai ir kitos priemonės leidžia sumažinti nemalonius pojūčius ir pagerinti savijautą per paūmėjimus.
Paūmėjimų prevencija
- Venkite ilgalaikio buvimo saulėje
- Mokykitės valdyti stresą – prireikus pasitarkite su psichikos sveikatos specialistu
- Svarbu išsimiegoti ir rūpintis bendra savijauta
Praverčia simptomų ir jų sukelėjų registravimas – iškart po diagnozės verta užsivesti stebėjimų sąsiuvinį ar dienoraštį. Taip bus lengviau suprasti, kas lemia ligos pablogėjimą. Taip pat svarbu laikytis gydytojo sudaryto gydymo plano net ir tada, kai simptomai susilpnėja.
Ligos eiga ir gyvenimo kokybė
Akių rožinės simptomus tikėtina teks valdyti ilgai – dažnai visa likusį gyvenimą. Nors visiškai jos išgyti negalima, daugumai pavyksta sumažinti paūmėjimų skaičių ar stiprumą tuomet, kai surandamas tinkamas gydymas ir išmokstama išvengti provokuojančių veiksnių.
Kai reikėtų kreiptis į gydytoją
Būtina kreiptis į gydytoją ar akių priežiūros specialistą, jei jaučiatės, kad simptomai stiprėja ar dažnėja. Apie naujai atsiradusius ar pakitusius nemalonius pojūčius taip pat reikėtų informuoti – gydytojas galės pritaikyti gydymą pagal esamą būklę ir kintančius poreikius.
Skubios medicinos pagalbos reikia tuomet, jei pasireiškia stiprus akių skausmas, dvejinimasis, regėjimo neryškumas, staigus regėjimo praradimas ar apsvaigimas.
Naudinga pasiteirauti gydytojo
- Kokio gydymo gali reikėti?
- Kokią apsauginę priemonę nuo saulės rekomenduojate?
- Kokių maisto produktų ar veiklų reikėtų vengti?
- Kaip dažnai būtina lankytis pas specialistą kontroliniams vizitams?
Ar akių rožinė yra autoimuninė liga?
Dalis tyrėjų įtaria, kad akių rožinė gali būti autoimuninės kilmės, kai imuninė sistema pradeda pulti nuosavus audinius. Visgi kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad akių rožinė būtų priskiriama autoimuninėms ligoms. Kartais stebima, jog pasikartojantys paūmėjimai kyla sustiprėjus imuniniam atsakui, tačiau tai tinka ne visiems pacientams.
