Pitiriazė alba – dažna vaikystėje pasitaikanti odos būklė, kai ant odos atsiranda šviesesni, nedideli, kiek iškilę lopinėliai. Dažniausiai ši būklė pažeidžia veidą, rankas, kaklą ar liemenį, o lopinėliai gali būti apvalūs, ovalūs ar netaisyklingos formos ir siekti iki 2–3 centimetrų skersmens.
Pitiriazės alba ypatumai
Daugelis tėvų pastebi šiuos odos pakitimus vaikų odoje – jie paprastai būna vos kelių milimetrų ar centimetro dydžio, šviesesni už aplinkinę odą, o tekstūra gali būti sausesnė, šiek tiek šiurkšti. Retkarčiais lopinėliai gali niežėti, tačiau dažniausiai jie nesukelia didesnių nemalonumų. Dažniau šie lopai pastebimi tamsesnio gymio vaikų odoje.
Ši būklė – tik kosmetinė ir paprastai rimtesnių sveikatos problemų nesukelia. Lopai gali atsirasti bei išnykti vaikystės laikotarpiu, o augant vaiko organizmui problema dažniausiai išnyksta savaime – iki pilnametystės būklė praeina. Pitiriazė alba nėra užkrečiama ir neplinta nuo vieno žmogaus kitam.
Simptomai ir židinių lokalizacija
Pagrindinis pitiriazės alba požymis – odos lopinėliai, kurie yra:
- šviesesni nei aplinkinė oda,
- ovalių, apvalių ar netaisyklingų formų,
- lygūs arba nežymiai iškilę,
- kartais niežtintys,
- sausos, pleiskanojančios tekstūros.
Dažniausiai šviesesni lopai pastebimi ant vaikų veido, bet jų gali būti ir ant kaklo, abiejų rankų, nugaros ar krūtinės.
Kodėl atsiranda pitiriazė alba?
Tiksli šios būklės priežastis lieka neaiški. Kai kurių tyrimų duomenimis, sunkesniais atvejais gali būti susijusi su sumažėjusiu melanino kiekiu odoje – pigmentu, kuris nulemia odos spalvą. Pastebėta, kad pitiriazė alba dažnesnė vaikams, kuriems būdingos atopinio dermatito ar egzemos apraiškos. Tai nėra vitaminų trūkumo pasekmė.
Šios būklės atsiradimą taip pat gali skatinti ilgas buvimas saulėje: tada aplinkinė oda įdega, o lopinėliai išlieka šviesūs ir tampa labiau matomi. Be to, šviesesni plotai jautresni saulės nudegimui.
Kas dažniausiai serga pitiriaze alba?
Dažniausiai šią odos būklę patiria vaikai ir paaugliai – ypač būdinga 3–16 metų amžiaus grupėje. Retai pasitaiko ir suaugusiems, tačiau daugeliu atvejų su amžiumi odos pakitimai savaime dingsta.
Padidėjusi rizika išsivystyti pitiriazei alba būdinga vaikams, kurių šeimos nariai turi atopinio dermatito, astmos, egzemos ar alerginio rinito istoriją. Tokiu atveju vaiko oda jautresnė aplinkos veiksniams, dažniau sausėja, o oda tampa linkusi į įvairius bėrimus.
Galimos komplikacijos
Pitiriazė alba paprastai nesukelia rimtesnių pasekmių. Tačiau jei odoje jaučiamas niežėjimas ir vaikas pradeda kasytis, gali būti pažeistas odos barjeras, atsirasti žaizdų, kartais net randų ar prasidėti odos infekcija.
Kaip nustatoma diagnozė
Pitiriazės alba diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrėjus pacientą. Gydytojas įvertina vaiko odos pakitimus, išklausia, kada išryškėjo šviesūs lopinėliai ir ar jie kelia diskomfortą. Papilderni tyrimai atliekami tik tuomet, jei kyla abejonių dėl diagnozės ar norima atmesti kitas panašias odos ligas.
- KOH tyrimas: Nuo odos nugramdoma nedidelė dalelė, kuri mikroskopuojama, kad būtų atmesta grybelinė infekcija.
- Biopsija: Atliekama itin retai, kai diagnozę sunku patvirtinti apžiūros metu.
- Wood lempos tyrimas: Šiuo metodu ultravioletinėje šviesoje vertinami odos pakitimai – pitiriazės alba plotai atrodo neryškių kontūrų ir nesimato švytėjimo.
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų specialus gydymas nereikalingas – laikui bėgant odos spalva suvienodėja savaime. Visgi, jei vaiko oda labai sausa ar lopinėliai išlieka ilgai, yra gydymo būdų, galinčių pagreitinti normalios odos spalvos atsistatymą:
- Gydytojai gali rekomenduoti silpno poveikio kortikosteroidinius kremus, dažniausiai hidrokortizono tepalą – svarbu vengti, kad jis nepatektų į akis, jei naudojamas veido srityje.
- Esant plačiai paplitusiems odos pakitimams, kartais taikomi vietiniai imunines reakcijas slopinantys tepalai, pavyzdžiui, takrolimuzo ar pimekrolimuzo kremai.
- Retais atvejais gydymo praktikoje pasitelkiamas vitamino D pagrindu pagamintas tepamasis preparatas, pavyzdžiui, kalcitriolis.
- Taikant fototerapiją – sergamosios vietos gali būti paveiktos ultravioletine spinduliuote, kartais naudojant augalinės kilmės preparatus (PUVA metodas).
Ką daryti namuose?
Tėvai gali palengvinti vaiko diskomfortą ir pagerinti odos būklę:
- Kasdien naudoti drėkinamuosius kremus arba losjonus,
- Šviesias sritis galima patepti vazelinu,
- Vengti intensyvaus saulės poveikio, nes tada šviesesni lopinėliai ryškiau išsiskiria,
- Naudoti plačią apsaugą teikiantį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis nei 30,
- Lauke dėvėti ilgas rankoves, ilgas kelnes, plačiakraštę kepurę.
Ligos eiga ir prognozė
Pitiriazė alba – visiškai nepavojinga ir daugeliu atvejų beskausmė odos būklė. Jos simptomai laikui bėgant išnyksta be pasekmių – oda grįžta į įprastą spalvą. Vis dėlto, kai kurie vaikai gali jausti emocinį diskomfortą dėl išvaizdos pokyčių, ypač jei jaučiasi išskirtiniai tarp bendraamžių.
Nėra specifinio gydymo, kuris užtikrintų, kad odos spalva atstatytųsi greičiau, bet gydytojas gali pasiūlyti kremų arba losjonų, padedančių suvienodinti odos toną ir drėkinti sausas vietas. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir taisyklingai prižiūrėti odą namuose.
Ligos eiga dažniausiai trunka nuo kelių mėnesių iki metų, o kartais lopinėliai gali atsirasti vėl. Visgi dažniausiai jie išnyksta iki vaikui tampant suaugusiam, nepalikdami jokių pėdsakų ar ilgalaikių pasekmių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite, kad vaiko oda keičiasi, atsirado šviesesnių lopinėlių ar dėl jų vaikas ima jaustis nejaukiai. Ypač svarbu reaguoti, jei vaikas nuolat krapšto odą arba matote pažeidimų ar žaizdų požymių. Taip pat pravartu pasitarti dėl tinkamiausių odos priežiūros priemonių bei gydymo, jei neramina simptomai ar kyla neaiškumų.
