Poikilodermos of Civatte – tai lėtinis odos pokytis, kuris pasireiškia rudai rausvomis, netolygios spalvos dėmėmis. Dažniausiai šios dėmės matomos ant kaklo šonų, viršutinės krūtinės dalies ar žandų.
- 1.Kas yra poikilodermos of Civatte?
- 2.Kam būdinga ši odos būklė?
- 3.Poikilodermos of Civatte simptomai
- 4.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 5.Diagnostika
- 6.Poikilodermos of Civatte gydymas
- 7.Natūralios priemonės ir jų veiksmingumas
- 8.Kaip apsisaugoti nuo poikilodermos of Civatte?
- 9.Ligos eiga ir perspektyvos
- 10.Kada verta pasitarti su gydytoju?
Kas yra poikilodermos of Civatte?
Ši būklė dažnai paviršutiniška – ji nekels pavojaus sveikatai, nors ir signalizuoja, kad odai reikia daugiau apsaugos nuo saulės. Paprastai žmogus nejaučia jokių nemalonių pojūčių, tačiau ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis yra pagrindinis poikilodermos of Civatte atsiradimo veiksnys. Pirmą kartą šis odos pakitimas aprašytas dar 1923 metais, o laikui bėgant išaiškėjo svarbiausi jo požymiai ir rizikos veiksniai.
Kam būdinga ši odos būklė?
Dažniausiai poikilodermą pastebi šviesios odos žmonės, ypač moterys, kurios jau yra menopauzėje. Tikslus šios būklės paplitimas nėra žinomas, nes dauguma pacientų į gydytojus nesikreipia.
Poikilodermos of Civatte simptomai
Odos pakitimus dažniausiai sudaro:
- Netolygus odos spalvos pasiskirstymas – pastebimos rudai rausvos ar tamsios dėmės.
- Kapiliarų išsiplėtimai (telangiektazijos) – smulkūs raudoni, tarsi voratinkliai, kraujagyslių piešiniai, atsirandantys dėl plyšusių smulkiųjų kraujagyslių.
- Odos plonėjimas – gali būti jaučiama sausumas, raukšlėtumas ar odos jautrumas.
Šie pakitimai dažniausiai yra simetriški ir lokalizuojasi kaklo šonuose bei skruostuose, tačiau po smakru oda paprastai lieka nepakitusi. Kartais pakitimų matoma viršutinėje krūtinės dalyje, dažniausiai V forma nuo kaklo iki krūtinės centro, o retais atvejais – ant dilbių ar kitų į saulę dažnai atvirų kūno vietų.
Simptomai beveik nejuntami. Tik retkarčiais žmogus gali jausti silpną deginimą ar niežėjimą tose vietose, kur oda pakitusi.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Poikilodermos of Civatte kilmė laikoma neišaiškinta, tačiau pagrindiniu kaltininku laikoma ilgalaikė saulės spindulių (UV) įtaka. Yra ir papildomų veiksnių, didinančių šios būklės tikimybę:
- Kvėpavimo takų, kosmetikos ar parfumerijos priemonės, kurios reaguoja su šviesa ir pažeidžia odą.
- Šviesi oda, kuri labiau pažeidžiama saulės nei tamsesnė oda.
- Paveldimumas – genetiniai veiksniai, paveldėti iš tėvų.
- Hormoniniai pokyčiai, ypač sumažėjęs estrogeno kiekis po menopauzės ar pašalinus kiaušides.
Diagnostika
Diagnozę gydytojas nustato apžiūrėjęs paciento odą ir surinkęs ligos istoriją. Jei požymiai atrodo neaiškūs ar įtariamos kitos odos ligos, tiriamas mažas odos gabalėlis – atliekama biopsija. Šis tyrimas leidžia atskirti poikilodermą of Civatte nuo kitų panašių ligų, pavyzdžiui, įgimtų genetinių sindromų (kaip Rotmundo-Tomsono ar Blumo), bei odos ligų, tokių kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar dermatomiozitas.
Poikilodermos of Civatte gydymas
Ligos gydymas orientuotas į odos apsaugą ir kosmetinius pokyčius. Gydymo metodai yra įvairūs:
- Kasdienė odos apsauga nuo saulės – naudojant kremą su SPF ne mažesniu nei 30, plačiabrylę kepurę ir drabužius, dengiančius kaklą bei krūtinę. Tokia prevencija dažnai gali užkirsti kelią ligai.
- Kosmetinių priemonių su dirginančiomis medžiagomis atsisakymas. Prieš naudojant kosmetiką, verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausių produktų, ypač jautriose odos zonose.
- Medikamentiniai kremai su gydomosiomis medžiagomis, skirti odos būklės pagerinimui.
- Lazeriai ir šviesos terapijos – veiksmingos šalinant paraudimą, telangiektazijas ir rudus pigmentinius plotus bei skatinant sveikos odos ląstelių atsinaujinimą. Naudojami impulsiniai dažų lazeriai, intensyvi šviesos impulsų (IPL) terapija, frakciniai lazeriai.
Nors gydymas gali pastebimai pagerinti odos išvaizdą, visiškai panaikinti poikilodermos požymių nepavyks. Procedūras dažnai reikia kartoti ar derinti tarpusavyje.
Natūralios priemonės ir jų veiksmingumas
Internete apstu patarimų dėl gydymo namuose – nuo augalinių ekstraktų, papildų, natūralių aliejų iki kepimo sodos ar vandenilio peroksido. Visgi, šie būdai nėra moksliškai pagrįsti ir jų veiksmingumas nenustatytas. Prieš bandant bet kokias natūralias priemones, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip apsisaugoti nuo poikilodermos of Civatte?
Pagrindinis prevencijos būdas – vengti pernelyg didelio UV spindulių poveikio:
- Prieš eidami į lauką visuomet tepkite kremą su SPF 30 ar didesne apsauga. Kartokite apsaugą kas dvi valandas, ypač po maudynių ar aktyvaus judėjimo.
- Venkite saulės intensyviausiu paros metu – nuo 10 iki 14 valandos.
- Rinkitės drabužius, dengiančius kaklą ir veidą, dėvėkite kepurę.
Ligos eiga ir perspektyvos
Poikiloderma of Civatte laikoma ilgalaike būkle – visiškai jos išgydyti neįmanoma. Tinkamai gydant ir rūpinantis oda, galima sumažinti dėmių ryškumą bei užkirsti kelią ligos progresavimui.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Pastebėjus naujus odos spalvos ar struktūros pakitimus, svarbu kreiptis į gydytoją. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą galima sustabdyti ligos plitimą ir atmesti rimtesnes ligas.
