Halo apgamas – tai visai įprastas, tačiau išskirtinai atrodantis apgamas, aplink kurį susiformuoja šviesus odos ratas. Jį nesudėtinga atpažinti dėl balto „aurės“ efekto, o dažniausiai šie apgamai nekelia pavojaus sveikatai ir nėra vėžiniai.
Turinys
Kaip atrodo halo apgamas?
Šio tipo apgamas paprastai būna vienos spalvos, pavyzdžiui, rudas, šviesus ar rausvas, o jo centras įsikūręs blyškesniame ar visiškai baltame odos lopelyje. Dažniausiai jie atsiranda krūtinės, pilvo ar nugaros srityse, tačiau gali būti pastebėti bet kurioje kūno vietoje. Vienam žmogui gali pasikeisti tik vienas ar net keli toki apgamai iš karto. Jie nesukelia niežėjimo, skausmo ar kitokių nemalonių pojūčių.
Halo apgamai įprastai vystosi keturiomis stadijomis:
- Šviesios odos ratas susiformuoja aplink esamą apgamą.
- Apgamas pradeda blukti, keičia spalvą į rožinę arba visiškai išnyksta.
- Lieka tik ovalus ar apvalus baltos odos plotelis ten, kur buvo apgamas.
- Bėgant laikui, baltas lopinėlis pamažu susiliejusi su aplinkine oda vėl įgauna natūralią spalvą.
Kas lemia jų atsiradimą?
Halo apgamai atsiranda todėl, kad imuninė sistema pradeda atakuoti apgamo ląsteles. Nors tikslus mechanizmas vis dar nėra aiškus, manoma, jog imunitetas gali imti laikyti apgamą svetimkūniu. Tai sukelia baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų T ląstelėmis, ataką prieš pigmentą – melanocitus, – todėl apgamas blunka, o oda aplinkui išbąla.
Kartais šį procesą gali paskatinti ir stiprus nudegimas saulėje, ypač jei jis pažeidžia jau esantį apgamą. Tokiu atveju imuninė sistema sureaguoja į pakitusias apgamo ląsteles.
Kokie rizikos veiksniai?
Dažniausiai halo apgamai nustatomi vaikams ir jauniems suaugusiems, tačiau jie gali atsirasti ir kitame amžiuje. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl vieniems žmonėms šie apgamai susiformuoja dažniau nei kitiems.
Ar jie gali būti pavojingi?
Praktiškai visi halo apgamai būna nepiktybiniai – jie nesukelia vėžio. Tačiau retais atvejais tokio tipo apgamas gali būti vienas iš požymių, kad organizme vyksta pokyčiai, susiję su odos vėžiu (melanoma). Dažniausiai tokią riziką lemia nereguliarus apgamo kraštas ar neįprasta spalva, taip pat vyresnis amžius.
Verta stebėti visus savo apgamus ir atkreipti dėmesį į ABCDE taisyklę:
- Asimetrija – jei viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
- Kraštai – nelygūs ar išplaukę apgamo pakraščiai.
- Spalva – jei apgamas turi kelias spalvas ar netikėtų atspalvių, tokių kaip pilka, mėlyna ar raudona.
- Diametras – jei dydis pastebimai keičiasi, dažniausiai didėja.
- Pokyčiai – apgamas keičiasi pastarosiomis savaitėmis ar mėnesiais.
Pastebėjus tokių požymių, verta atidžiau pasitarti su gydytoju.
Kaip nustatoma diagnozė?
Dažniausiai gydytojui užtenka apžiūrėti apgamą, kad nustatytų tipinį halo apgamą. Jei yra padidėjusi vėžio rizika, pavyzdžiui, šeimoje pasitaikė odos vėžio atvejų, gali būti atliekama ir biopsija – šiuo atveju išimama nedidelė apgamo dalis ir tiriama laboratorijoje.
Gydymas ir gyvenimas su halo apgamu
Jokio gydymo specialiai nereikia – halo apgamas laikui bėgant savaime išnyksta, palikdamas odą be pigmento, kuri vėliau grįžta į įprastą spalvą. Visgi oda aplink tokį apgamą yra daug jautresnė saulės poveikiui, tad ruošiantis leisti laiką lauke, rekomenduojama nepamiršti apsauginių kremų nuo saulės, ypač jei lauke planuojama būti ilgiau nei 15 minučių.
Apgamai dažnai atrodo nekenksmingi, tačiau verta nuolat juos stebėti. Pastebėję pokyčių, nedelskite ir pasitarkite su medicinos specialistu – ypač jei apgamas ima keisti formą, dydį, spalvą arba ima kamuoti nemalonūs jutimai. Daugeliu atvejų halo apgamas yra tik laikinas ir nekeliantis grėsmės, tačiau budrumas užtikrina jūsų ramybę ir sveikatą.