Pyelectazija – tai būklė, kai vaisiaus inksto centrinėje dalyje ima kauptis šlapimas. Šią kaupimosi tendenciją lemia keli galimi veiksniai: dažniausiai – šlapimo nutekėjimo kliūtis iš inksto į šlapimtakius bei pūslę, rečiau – atvirkštinė šlapimo tėkmė iš pūslės atgal į inkstus (vadinamasis šlapimo refliuksas).
- 1.Kas yra pyelectazija?
- 2.Pyelectazija ir hidronefrozė – pagrindiniai skirtumai
- 3.Paplitimas ir rizikos grupės
- 4.Ar pyelectazija pavojinga?
- 5.Pyelectazija kaip Dauno sindromo požymis
- 6.Pyelectazijos simptomai
- 7.Pagrindinės priežastys
- 8.Kaip nustatoma pyelectazija?
- 9.Gydymo ir stebėjimo galimybės
- 10.Pyelectazijos prevencija
- 11.Prognozė ir ateitis
- 12.Kada kreiptis į gydytoją?
- 13.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Kas yra pyelectazija?
Ši būklė nustatoma, kai vaisiaus inkstuose matoma didesnė nei įprasta šlapimo kaupimosi zona. Atsižvelgiant į kaupimosi vietą, gydytojai šią būklę gali vadinti pyelectazija, pieliektazija, pielokaliektazija arba kaliektazija.
Pyelectazija ir hidronefrozė – pagrindiniai skirtumai
Tiek pyelectazija, tiek hidronefrozė reiškia inksto didėjimą dėl susikaupusio šlapimo. Esant pyelectazijai, blokada būna minimali, todėl šlapimo kaupiasi mažiau, inkstas tik šiek tiek padidėja. Hidronefrozės atveju obstrukcija žymiai stipresnė – inkstas išsipučia daug ryškiau ir gali deformuotis.
Daugeliu atvejų pyelectazija išnyksta savaime. Tačiau maždaug 10 % atvejų ji progresuoja – tuomet vystosi hidronefrozė, reikalaujanti daugiau stebėjimo ir galimo gydymo vaikų nefrologo ar urologo priežiūroje.
Paplitimas ir rizikos grupės
Pyelectazija užfiksuojama maždaug viename iš keturiasdešimties nėštumų. Ši būklė gali pasireikšti tiek viename, tiek abiejuose vaisiaus inkstuose. Įdomu tai, kad berniukams kyla apie tris kartus didesnė rizika nei mergaitėms.
Ar pyelectazija pavojinga?
Didžiojoje dalyje atvejų pyelectazija nelemia rimtų komplikacijų ir nesukelia ilgalaikio poveikio kūdikio sveikatai. Daugelis tokių kūdikių gimsta visiškai sveiki ir vystosi normaliai. Labai retai pyelectazija progresuoja iki sunkios hidronefrozės stadijos. Tuomet, jei gresia inkstų pažeidimas, gali būti siūloma vaisiaus operacija.
Pyelectazija kaip Dauno sindromo požymis
Jei ultragarsu užfiksuota pyelectazija, gali šiek tiek padidėti rizika, kad vaisiui pasireikš Dauno sindromas. Vis dėlto dauguma pyelectaziją turinčių vaisių neturi šio genetinio sutrikimo. Jei nenustatoma kitų anomalijų kraujo tyrimuose ar ultragarsu, pyelectazija paprastai laikoma natūralia vaisiaus raidos variacija.
Pyelectazijos simptomai
Nėštumo metu pyelectazija jokių akivaizdžių požymių ar nemalonių pojūčių nesukelia. Dažniausiai ši būklė aptinkama atliekant įprastus ultragarsinius tyrimus.
Pagrindinės priežastys
- Šlapimtakio-inksto jungties užsikimšimas – kai užsiblokuoja vieta, kur šlapimtakis jungiasi su inkstu, šlapimas lieka įstrigęs inkste, didindamas spaudimą ir ilgainiui galėdamas pakenkti inkstui.
- Šlapimo refliuksas (vezikoureterinis refliuksas) – kai šlapimas iš pūslės atgal patenka į šlapimtakius ar net inkstus, šlapimas užsilaiko ir sukelia inksto padidėjimą.
Kaip nustatoma pyelectazija?
Ši būklė diagnozuojama, kai ultragarsinio tyrimo metu aptinkamas šlapimo kaupimasis vaisiaus inkste. Užfiksavus pyelectaziją, nėštumas atidžiau stebimas, o gimus vaikui gali būti vertinama inkstų būklė ir vykdomas papildomas monitoringas.
Gydymo ir stebėjimo galimybės
Dažniausiai jokių specialių gydymo priemonių nereikia – būklė praeina savaime. Medikai tik reguliariai stebi vaisiaus būklę ultragarsu, kad įvertintų, ar pokyčiai neprogresuoja. Jei randama didesnė rizika arba įtartinų požymių, po gimimo kūdikį apžiūri vaikų urologas arba nefrologas.
Retais atvejais, kai inkste kaupiasi ypač daug šlapimo ir gresia inksto pažeidimas, gali būti siūloma atlikti operaciją (pieloplastiką), kuri padeda pašalinti kliūtį tarp inksto ir šlapimtakio. Jei būklė labai progresuoja dar vaisiui esant gimdoje, svarstoma apie intrauterininį įsikišimą, tačiau tokie atvejai pasitaiko itin retai.
Pyelectazijos prevencija
Kadangi pyelectazija susijusi su natūraliu vaisiaus vystymusi, efektyvių būdų jos išvengti nėra. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti numatytus ultragarsinius tyrimus – taip laiku pamatomi būklės pokyčiai ir, jei prireikia, imamasi reikiamų priemonių.
Prognozė ir ateitis
Nustačius pyelectaziją nėštumo metu, tikėtina, kad reikės dažnesnių stebėjimų iki gimdymo ir po jo. Paprastai užtenka tik reguliarių ultragarsų, kuriais sekamas inksto būklės keitimasis.
Jei po gimdymo būklė išlieka arba atsiranda didesnė hidronefrozė, rekomenduojama konsultacija pas vaikų urologą ar nefrologą. Jie sprendžia, ar reikalingas gydymas. Labai retais atvejais, kai atsiranda didelė blokada ir kyla pavojus inksto funkcijai dar prieš gimdymą, gydytojas gali aptarti galimą intrauterininę chirurgiją.
Daugumai atvejų pyelectazija išnyksta savaime. Daugiau nei 90 % atvejų šios problemos gydyti nereikia. Jei visgi randamas sunkesnis šlapimo nutekėjimo sutrikimas, kartais būtina operacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Norint laiku diagnozuoti pyelectaziją ir stebėti jos eigą, svarbu lankytis numatytuose nėštumo tikrinimuose ir atlikti visuotinai rekomenduojamus tyrimus. Tik ultragarsas leidžia atpažinti šią būklę bei vertinti pokyčius.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar yra nustatyta šlapimo nutekėjimo obstrukcija – jei taip, kurioje vietoje?
- Ar matomas šlapimo refliuksas?
- Koks yra obstrukcijos sunkumas – ar ji silpna, vidutinė ar sunki?
- Ar ultragarsinis tyrimas arba kraujo tyrimai rodo kitų galimų chromosomų pakitimų požymių?
- Kiek tikėtina, kad mano kūdikiui prireiks chirurginio gydymo?
