Šizoaferktinis sutrikimas – tai sudėtinga psichikos sveikatos problema, vienijanti ir šizofrenijos, ir nuotaikos sutrikimų simptomus. Tai reiškia, kad žmogus gali patirti ir tikrovės suvokimo pakitimus, ir stiprius emocinius pakilimus ar nuosmukius. Toks derinys lemia, kad gyvenimas su šiuo sutrikimu reikalauja nuolatinės priežiūros ir gydymo, nes rasti visišką išgijimą kol kas neįmanoma, tačiau tinkama pagalba labai padeda valdyti simptomus ir atkurti kasdienio gyvenimo kokybę.
Šizoaferktinio sutrikimo rūšys
Šis sutrikimas skirstomas į dvi pagrindines formas, kurios priklauso nuo dominuojančių nuotaikos simptomų.
- Bipolinis tipas: žmogus patiria svyravimus nuo intensyvios manijos (pakilios, energingos nuotaikos) iki gilios depresijos. Pasitaiko laikotarpių su sujaudinimu, dideliu aktyvumu, o vėliau – energijos praradimu ir liūdesiu.
- Depresinis tipas: išryškėja tik depresijos požymiai. Nuotaika ilgą laiką išlieka prislėgta, stokojama jėgų, sunku susitvarkyti su kasdienėmis veiklomis, dažnai lydi beviltiškumo jausmas.
Kaip dažnai sutinkamas šizoaferktinis sutrikimas?
Šis sutrikimas yra retas – pagal kai kuriuos tyrimus, maždaug 0,3 % žmonių per gyvenimą susiduria su šizoaferktiniu sutrikimu. Jį diagnozuoti sudėtinga, nes požymiai dažnai persidengia su kitomis psichikos ligomis, todėl kartais klaidingai nustatoma kita diagnozė.
Šizoaferktinio sutrikimo simptomai
Sutrikimas pasižymi dviem simptomų grupėmis: psichozės reiškiniais (kaip šizofrenijoje) ir nuotaikos pokyčiais (būdingais bipoliniam sutrikimui ar didžiajai depresijai). Dažniausiai simptomai išryškėja vėlyvoje paauglystėje arba jau suaugus, o vaikams ar vyresniems nei 50 metų asmenims ši liga nustatoma retai.
- Psichozės simptomai:
- Haliucinacijos (regos, klausos ar kitų pojūčių išgyvenimai be tikro pagrindo)
- Klaidingi įsitikinimai (kliedesiai)
- Minties ir kalbos nerišlumas
- Keisti ar nenuspėjami elgesio pokyčiai
- Emocijų išraiškos stoka, sunku pajusti džiaugsmą
- Nuotaikos simptomai:
- Manija: kelias dienas trunkantis pakilus aktyvumas, minčių šuoliai, impulsyvumas, nerimas, kalbumas, energijos perteklius ir nenoras ilsėtis
- Depresija: ilgalaikis liūdesys, neviltis, dirglumas, miego sutrikimai, sumažėjusi energija, sunku susikoncentruoti ir džiaugtis įprasta veikla
Kas lemia šizoaferktinio sutrikimo atsiradimą?
Tikslios šio sutrikimo priežastys iki galo neišaiškintos, tačiau tikėtina, kad svarbų vaidmenį vaidina šie veiksniai:
- Genetika: rizika padidėja, jei šeimoje yra sirgusių panašiomis psichikos ligomis, tačiau konkretūs genai dar nėra aiškūs.
- Smegenų cheminė sudėtis: neurotransmiterių (tokie kaip dopaminas, norepinefrinas, serotoninas) veiklos pokyčiai daro reikšmingą įtaką simptomams.
- Smegenų sandaros ypatumai: pastebėti skirtumai tam tikruose smegenų regionuose – jų struktūroje ar dydyje.
Rizikos veiksniai
Šizoaferktinis sutrikimas gali pasireikšti bet kam, tačiau didesnė tikimybė sirgti yra:
- moters lyties atstovėms
- turintiems pirmos eilės biologinių giminių, susidūrusių su panašiais sutrikimais
- jei šeimoje pasitaiko kitų psichikos ligų
Ligos simptomus dažnai išprovokuoja ekstremalus stresas, stipri emocinė trauma ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Galimos komplikacijos
- Pavojingi elgesio protrūkiai ar rizikingos situacijos
- Savižudybės rizika
- Priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų
- Kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimo ar depresinės būsenos
- Sunkumai kasdienybėje: sudėtinga laikytis rutinos, išlaikyti švarą, spręsti socialinius, darbo ar studijų klausimus, valdyti finansus
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuoti šizoaferktinį sutrikimą yra sudėtinga, nes simptomai persipina su kitomis psichikos ligomis. Svarbiausias žingsnis – pastebėti simptomus: jei pastebėjote, jog draugas ar artimas žmogus keistai elgiasi, proaktyviai pasikalbėkite ir pasiūlykite pagalbą, nes žmogui gali būti sunku suvokti savo būseną ar kreiptis pačiam.
Diagnozę dažniausiai nustato psichikos sveikatos specialistas – psichologas ar psichiatras, naudodamasis specializuotomis vertinimo priemonėmis ir interviu. Tiriama, ar simptomai atitinka šizoaferktinio sutrikimo aprašytus kriterijus, apibrėžtus tarptautiniuose diagnostikos vadovuose.
Gali būti atliekami įvairūs medicininiai tyrimai, kad būtų atmestos kitos sveikatos problemos. Tik nustačius, jog nėra kitų ligų, priklausomybės ar medikamentų įtakos, patvirtinama diagnozė.
Gydymo galimybės
Gydymas apima kelių priemonių derinį, skirtą tiek simptomų mažinimui, tiek gyvenimo kokybės gerinimui. Svarbiausi gydymo metodai:
- Vaistai:
- Antipsichoziniai vaistai – mažina kliedesius, haliucinacijas bei minčių chaosą.
- Nuotaikos stabilizatoriai – padeda valdyti manijos ar depresijos protrūkius.
- Antidepresantai – palengvina ir užkerta kelią depresijos epizodams.
Dažnai skiriamas individualiai suderintas vaistų derinys.
- Psichoterapija: tai pokalbių terapija su psichikos sveikatos specialistu, kur siekiama suteikti žinių apie ligą, išsikelti asmeninius tikslus, mokytis valdyti kasdienio gyvenimo iššūkius. Taip pat naudinga šeimos terapija, padedanti artimiesiems geriau suprasti ligą ir teikti tinkamą pagalbą.
- Įgūdžių lavinimas: specializuoti užsiėmimai padeda išmokti tvarkytis su kasdieniais rūpesčiais – finansų, namų ūkiu, asmenine higiena, socialiniais santykiais ir darbo ar mokymosi užduotimis.
Ne visais atvejais reikia stacionarinio gydymo. Dažnai žmogus lankosi dienos centruose ar ambulatorinėse įstaigose, tačiau esant stipriai pablogėjusiai būklei ar pavojui sau ar aplinkiniams, gali prireikti hospitalizacijos.
Gydymo rezultatai stipriai priklauso nuo nuoseklumo – kai kurie žmonės simptomų visiškai nepatiria ilgą laiką (pasiekiama remisija), tačiau tam reikia tęsti gydymą net ir pagerėjus – tik taip užkertama kelia atsinaujinimui.
Ar galima išvengti šizoaferktinio sutrikimo?
Šiuo metu nėra žinoma, kaip užkirsti kelią šiam sutrikimui. Tačiau sumažinti simptomų ar komplikacijų riziką galima reguliariai lankantis pas gydytoją, laikantis rekomendacijų bei vengiant streso.
Ligos eiga ir prognozė
Nors šizoaferktinio sutrikimo išgydyti nepavyksta, laiku pradėjus gydymą ir jį tęsiant, galima pasiekti gerų rezultatų. Kiekvienu atveju eiga gali būti labai individuali – vieni žmonės lengviau susitvarko, kitiems gali prireikti daugiau pagalbos. Anksti diagnozavus ligą ir laiku pradėjus gydyti, sumažėja atkryčių ir hospitalizacijų tikimybė.
Sutrikimas paveikia daugelį gyvenimo aspektų: gali būti sunku sėkmingai dirbti, mokytis bei palaikyti socialinius santykius, tačiau tinkamai gydantis įmanoma susigrąžinti stabilumą.
Kasdienis gyvenimas su šizoaferktiniu sutrikimu
Pastebėjus ligai būdingus požymius sau ar artimajam, labai svarbu nelaukti ir kreiptis pagalbos į specialistą. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali ženkliai pagerinti savijautą ir kasdienio gyvenimo kokybę. Tiek gydymą, tiek gyvenimo būdą reikėtų derinti prie specialisto nurodymų: lankyti terapijas, laikytis vaistų vartojimo režimo, spręsti kitas galimas sveikatos problemas, pavyzdžiui, priklausomybes.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokius vaistus rekomenduojate mano atveju?
- Ką žinoti apie skiriamus gydymo būdus?
- Kokia psichoterapijos rūšis man labiausiai tiktų?
- Ar šis sutrikimas gali visiškai išnykti?
- Kiek ilgai gali prireikti gydymo?
Atvira ir pasitikėjimu grįsta komunikacija su gydymo komanda padeda geriau valdyti ligos eigą ir grįžti į stabilų kasdienį gyvenimą.
