Plaukikų niežulys, arba cerkariozinis dermatitas, yra trumpalaikė, nepavojinga ir neužkrečiama odos reakcija, kuri pasireiškia niežtinčia bėrimo forma po maudynių užkrėstame natūraliame vandenyje. Šis dirginimas atsiranda, kai parazito lervos iš ežerų, tvenkinių ar net jūros vandens patenka ant odos ir įsiskverbia į jos paviršių. Žmogaus imuninė sistema į šį „įsibrovimą“ reaguoja alergine reakcija, tačiau parazitai mūsų odoje ilgai neišgyvena – jie greitai žūsta. Bėrimas paprastai praeina savaime per kelias dienas, nors kai kuriais atvejais gali užsitęsti iki dviejų savaičių.
- 1.Iš kur atsiranda plaukikų niežulys
- 2.Kaip atpažinti plaukikų niežulį
- 2.1Simptomai
- 3.Kaip dažnai pasitaiko plaukikų niežulys
- 4.Kas sukelia plaukikų niežulį
- 5.Diagnozės ypatumai
- 6.Ką daryti pajutus plaukikų niežulį
- 7.Kiek laiko gali išlikti simptomai
- 8.Kaip sumažinti riziką užsikrėsti plaukikų niežuliu
- 9.Ką tikėtis susidūrus su plaukikų niežuliu
- 10.Kasdieniai patarimai sergantiems plaukikų niežuliu
- 11.Dažniausiai pasitaikantys klausimai
Iš kur atsiranda plaukikų niežulys
Šios reakcijos kaltininkai – smulkios parazitų lervutės, vadinamos cerkarijomis. Parazitai vystosi natūraliuose vandens telkiniuose ir patenka į aplinką iš paukščių (ančių, žąsų, žuvėdrų) arba žinduolių (bebrų, muskratų, meškėnų), kurie dažnai gyvena prie ežerų ar upių. Užsikrėtusių gyvūnų organizme parazitai deda kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į vandenį.
Vandenyje iš kiaušinėlių išsiritusios mikroskopinės lervos ieško specifinių sraigių rūšių, kurios tampa tarpiniais šeimininkais. Užkrėstos sraigės išskiria jau kitokio vystymosi etapo lervas – cerkarijas. Pastarosios aktyviai juda vandens paviršiuje ir ieško tinkamų laukinių paukščių ar žinduolių, tačiau dažnai užklysta ant žmogaus odos.
Kaip atpažinti plaukikų niežulį
Cerkariozinio dermatito požymiai pasireiškia tik tose kūno vietose, kurios turėjo sąlytį su užkrėstu vandeniu. Dažniausiai pažeidžiamos kojos, nes jos pirmiausiai liečiasi su vandeniu vaikštant ar plaukiant.
Simptomai
- Odos dilgčiojimas, deginimas arba niežulys
- Raudoni, smulkūs mazgeliai ar spuogeliai, neretai susitelkiantys į bėrimą
- Mažos pūslelės, kartais užpildytos skysčiu
Simptomai gali atsirasti jau po kelių minučių ar kelių dienų po maudynių. Bėrimas gali niežėti, deginti, tačiau išlieka tik tame plote, kuris turėjo kontaktą su parazituotomis lervomis – liga neišplinta po visą kūną ir nėra perduodama kitiems žmonėms.
Kaip dažnai pasitaiko plaukikų niežulys
Šis odos dirginimas stebimas visame pasaulyje ir dažniau išplitęs šiltesniais metų laikais, kai žmonės dažniau maudosi atviruose vandens telkiniuose. Plaukikų niežulys dažniau pasitaiko gėlame vandenyje (ežeruose, tvenkiniuose) nei jūroje, o mažų vaikų rizika didesnė – jie paprastai ilgiau žaidžia sekliuose ar dumblėtuose pakrančių vandenyse, kur dažniau sutinkami parazitai.
Kas sukelia plaukikų niežulį
Pagrindinis kaltininkas – cerkarijos, kurios bręsta tiek ežerų ir upių, tiek jūros vandenyje. Lervos prasiskverbia į žmogaus odą ir išprovokuoja imuninį atsaką, pasireiškiantį niežtinčiu bėrimu. Žmogaus organizmas nėra tinkamas parazitui išgyventi, tad šis greitai žūsta odoje. Visą nemalonų pojūtį sukelia būtent imuninės sistemos reakcija.
Diagnozės ypatumai
Šiuo metu nėra specifinių tyrimų, kuriais būtų galima patvirtinti plaukikų niežulio diagnozę. Odos bėrimas primena kitus kontaktinius dermatitus, todėl diagnozė dažniausiai nustatoma pagal simptomų atsiradimą po maudynių natūraliame vandenyje ir klinikinį vaizdą.
Ką daryti pajutus plaukikų niežulį
Namų gydymo priemonės
- Tepkite paveiktas vietas kortikosteroidų tepalu
- Uždėkite šaltą kompresą niežinčiam plotui
- Naudokite nuraminančias priemones, pavyzdžiui, kalamino losjoną
- Nusiprauskite dribsnių miltelių ar Epsom druskos vonioje
- Pasigaminkite kepimo sodos pastą (kepimo soda su vandeniu) ir užtepkite ant bėrimo
Bėrimas paprastai praeina savaime per savaitę. Svarbiausia – nebraižykite odos pernelyg stipriai, nes taip galima lengvai sukelti infekciją.
Kiek laiko gali išlikti simptomai
Nors dažniausiai bėrimas išnyksta per savaitę, kartais jis gali trukti ir iki dviejų savaičių, ypač jei žmogus keletą kartų plaukė užkrėstame vandenyje. Jeigu bėrimas laikosi ilgiau nei dvi savaites ar ima pūliuoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti plaukikų niežuliu
- Nedelsdami po maudynių nusiprauskite švariu vandeniu ir kruopščiai nusausinkite odą.
- Planuokite maudynes ten, kur nėra ženklų apie galimą užkrėtimą cerkarijomis. Gerai įsižiūrėkite, ar nėra įspėjimų apie riziką.
- Nemaitinkite vandens paukščių arba gyvūnų prie maudyklų, kad jie nesusikoncentruotų tose vietose ir neplatintų parazitų.
- Venkite eiti ar plaukioti pelkėtose vietose, kur dažnai gyvena sraigės, galinčios pernešti parazitus.
- Jeigu yra galimybė, venkite ilgai būti sekliose arba pakrantės vandenyse – parazitų koncentracija čia būna didžiausia. Stipresni plaukikai gali rinktis gilų vandenį.
Ką tikėtis susidūrus su plaukikų niežuliu
Nors niežulys gali būti labai nemalonus, o bėrimas užtrukti iki dviejų savaičių, dažniausiai rimtesnio gydymo neprireikia. Svarbiausia – kantrybė ir rūpestis oda. Retai, bet plaukikų niežulys gali būti painiojamas su kitomis odos ligomis, todėl esant neaiškiems simptomams verta kreiptis į gydytoją.
Kasdieniai patarimai sergantiems plaukikų niežuliu
Būtina atsispirti norui kasytis – tai ypač svarbu, jei norite išvengti papildomos infekcijos. Itin nemaloniam niežėjimui mažinti naudokite kortikosteroidų kremus, šaltus kompresus ar kepimo sodos pastą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei simptomai labai stiprūs ar užsitęsė ilgiau nei dvi savaites, verta apsilankyti pas gydytoją. Kartais gali būti paskirti stipresni priešniežtiniai vaistai. Jeigu pastebėjote, kad pūslelės pūliuoja ar bėrimas plinta, neatidėliokite konsultacijos.
Dažniausiai pasitaikantys klausimai
- Plaukikų niežulio neįmanoma užsikrėsti baseinuose, jei jie yra tinkamai prižiūrimi ir dezinfekuojami chloro preparatais.
- Bėrimas susidaro tik tose vietose, kurios tiesiogiai kontaktavo su užkrėstu vandeniu – liga neišplinta po visą kūną. Jei kelis kartus maudėtės užkrėstame vandenyje, bėrimas gali atsirasti skirtingose vietose.
- Nėra garantijų, kad užkrėstas vanduo visuomet išliks pavojingas – tai priklauso nuo sraigių, paukščių ir žinduolių populiacijos, kurie perneša parazitus. Prieš maudantis pravartu tikrinti, ar nėra įspėjamųjų ženklų apie riziką.
