Ragena – tai skaidri akies dalis, dengianti jos priekinį paviršių. Ji saugo vyzdį, rainelę ir priekinę akies kamerą, užpildytą skysčiu. Ragena ne tik užtikrina akies paviršiaus vientisumą, bet ir atlieka svarbiausią vaidmenį sufokusuojant didžiąją dalį į akį patenkančios šviesos – būtent čia šviesos spinduliai yra laužomi ir tiksliai nukreipiami į tinklainę.
Ragenos sandara
Ši akies struktūra išsiskiria tuo, kad neturi kraujagyslių – kitaip nei dauguma žmogaus audinių. Ji sudaryta iš baltymų bei ląstelių, todėl išlieka visiškai skaidri. Jeigu ragenoje atsirastų kraujagyslių, jų dėka ji prarastų skaidrumą ir nebegalėtų tinkamai laužti šviesos, o tai paveiktų regėjimo aštrumą.
Maitinamosios medžiagos rageną pasiekia ne krauju, o iš ašarų ir priekinės akies kameros skysčio, vadinamo vandeniniu humoru.
Ragenos sluoksniai
Ragena susideda iš penkių sluoksnių. Išorinis – epitelis – saugo nuo aplinkos dirgiklių, neleidžia bakterijoms ir nešvarumams patekti į akį. Šis sluoksnis sugeria deguonį ir maistines medžiagas iš ašarų, aprūpina jomis gilesnius ragenos audinius, taip pat turi daug nervų galūnėlių.
- Epitelis
- Boumeno sluoksnis
- Stroma – pagrindinė ragenos dalis
- Descemento membrana
- Endotelis
Ragenos reikšmė regėjimui ir gijimo gebėjimai
Ragena itin greitai atsistato, jei patiriami smulkūs pažeidimai ar įbrėžimai. Nesunkiems sužeidimams paprastai užtenka kelių valandų ar dienų, kad ragena atgautų savo skaidrumą ir funkcionalumą. Tačiau jei pažeidimai gilesni, gali susiformuoti randai – dėl to prasčiau praleidžiama šviesa, o regėjimas gali suprastėti.
