Šlaplės karunkulė – tai mažas, rausvas iškilimas šalia šlaplės angos, dažniausiai primenantis nedidelę rausvą ar rausvai raudoną „spurą“. Tai šlaplės dalis, kuri išsiveržia arba išsipučia į išorę.

Kas yra šlaplės karunkulė?

Šlaplės karunkulė – tai nedidelis nepiktybinis darinys ar gleivinės atplaiša, atsirandanti šalia šlaplės angos, pro kurią pasišalina šlapimas. Tokia išaugėlė susidaro tada, kai viena šlaplės kraštinė „iškrenta“ arba išsikiša į išorę, sudarydama minkštą, dažnai šiek tiek iškilų darinį.

Kam dažniausiai pasireiškia?

Statistiškai dažniausiai šlaplės karunkulės nustatomos moterims po menopauzės. Jaunesnio amžiaus moterims tokie dariniai pasitaiko retai. Vyrams šis susirgimas itin netipiškas – tai vienas iš rečiausių atvejų, aprašytų medicinoje.

Kaip dažnai diagnozuojamos šlaplės karunkulės?

Tarp įvairių šlaplės gleivinės darinių moterims karunkulės pasitaiko dažniausiai. Apie didesnę riziką pranešama moterims vyresniame amžiuje; jaunesnėms tai – išimtis.

Susiję įrašai

Šlaplės karunkulė ir prolapsas: koks skirtumas?

Neretai „šlaplės karunkulės“ ir „šlaplės prolapso“ sąvokos painiojamos. Prolapsas reiškia, kad šlaplės gleivinė išsiveržusi į išorę visomis kryptimis, dažnai primena mažą, ryškiai rausvą žiedą aplink šlaplės angą. Tuo tarpu karunkulė visada būna viename šlaplės krašte – tai tarsi „išlindęs“ gleivinės lopinėlis.

Šlaplės karunkulės simptomai

Jokių simptomų (dažniausiai)
Skausmas ar diskomfortas
Kraujavimas
Deginimo pojūtis šlapinantis

Didžioji dalis žmonių nejaučia jokių nemalonių pojūčių, todėl apie šį darinių dažnai sužinoma tik profilaktinio ginekologinio ar urologinio tyrimo metu. Vis dėlto kai kuriems asmenims gali atsirasti skausmas, deginimas ar nedidelis kraujavimas, ypač šlapinantis arba palietus darinį.

Kaip atrodo šlaplės karunkulė?

Tipiškas karunkulės dydis siekia apie 1–2 centimetrus. Jos spalva paprastai būna ryškiai rožinė ar raudona, tačiau, jei susiformuoja kraujo krešulys, gali parausti tamsiai violetine arba net pamėlynuoti.

Ar šis darinys sukelia skausmą?

Didžioji dalis žmonių nepajunta jokių simptomų – karunkulė pastebima atsitiktinai. Tačiau kai kuriems gali pasireikšti ne tik skausmas ar kraujavimas, bet ir nemalonus deginimo pojūtis šlapinantis.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinis veiksnys, skatinantis šlaplės karunkulių atsiradimą, yra sumažėjęs estrogeno kiekis organizme. Dėl šio hormono trūkumo genitalijų srityje oda tampa plonesnė, sausesnė ir imlesnė įvairiems pažeidimams. Dėl to su amžiumi ir menopauzės laikotarpiu tokių darinių padaugėja.

Diagnozė ir tyrimai

Dažniausiai šlaplės karunkulė nustatoma profilaktinio ginekologinio ar urologinio apžiūros metu. Šis darinys vizualiai gali priminti ir kitokio pobūdžio šlaplės auglius ar gleivinės pakitimus, pavyzdžiui:

Šlaplės vėžį
Sarkomą
Limfomą
Melanomą
Pereinamojo epitelio vėžį
Plokščialąstelinę karcinomą

Dėl tokio panašumo gydytojas gali paimti gabalėlį audinio – atlikti biopsiją, kad atmestų sunkesnius susirgimus. Kartais atliekama ir cistoskopija – apžiūrima šlaplės ir pūslės gleivinė iš vidaus.

Terapijos pasirinkimai

Karunkulė dažniausiai nėra gydoma, nebent sukelia nemalonius ar skausmingus simptomus. Jei darinys trukdo ar sukelia diskomfortą, parenkamos šios gydymo priemonės:

Estrogeno kremas – vietiškai tepamas ant gleivinės, jis padeda atkurti trūkstamą estrogeną, sustiprinti audinius.
Priešuždegiminiai tepalai, dažnai – su kortikosteroidais, kurie slopina tinimą, mažina sudirgimą.
Chirurginis pašalinimas taikomas tuomet, kai vietinis gydymas nepadeda, arba kai darinys itin didelis ar dažnai atsinaujina; pašalinimas atliekamas taikant vietinę, dalinę ar bendrąją nejautrą. Net pašalinus chirurginiu būdu, išaugėlė gali atsinaujinti.

Namų priemonės ir savipagalba

Be gydytojo paskirtų vaistų ar tepalų, rekomenduojama vietoje uždegimo daryti šiltas sėdimas voneles – jos ramina gleivinę ir palengvina simptomus. Dalį sudirginimo sumažina ir neutralus vazelinas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį.

Profilaktika

Kadangi pagrindinis rizikos veiksnys – žemas estrogeno lygis, apie su hormonais susijusią prevenciją ar gydymo galimybes rekomenduojama pasikalbėti su gydytoju. Kartais tam skiriama pakaitinė hormonų terapija.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Nustačius karunkulę, svarbu atmesti kitų ligų, ypač piktybinių navikų galimybę. Jei darinys simptomų nesukelia, jokio specifinio gydymo nereikia. Atsiradus skausmui, sudirgimui, kraujavimui ar kitoms problemoms, paprastai pakanka hormoninių ar priešuždegiminių tepalų. Sunkių atvejų gydymas pereina prie chirurginių priemonių.