Šlaplės striktūra – tai būklė, kai šlaplės spindis tampa neįprastai siauras ir pradeda kelti nemalonių pojūčių šlapinantis. Ši problema gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris, nors dažniau pasitaiko vyrams, ypač vyresniems nei 55 metų amžiaus. Svarbu žinoti, kokie požymiai išduoda šią būklę, kaip ji diagnozuojama ir gydoma, bei kaip sumažinti riziką susidurti su šiuo sutrikimu.
Kas yra šlaplės striktūra?
Šlaplės striktūra – tai šlaplės susiaurėjimas. Šlaplė – tai vamzdelis, per kurį šlapimas išteka iš šlapimo pūslės į išorę. Vyrų šlaplė tęsiasi nuo šlapimo pūslės iki varpos galvutės, o moterų – nuo šlapimo pūslės iki priekinės makšties dalies. Dėl šio susiaurėjimo ima strigti natūralus šlapimo tekėjimas ir kyla įvairūs nemalonūs pojūčiai.
Šlaplės striktūros paplitimas
Dažniausiai šlaplės striktūra nustatoma vyrams – manoma, kad ji diagnozuojama maždaug 1% vyrų. Moterims ši būklė pasitaiko žymiai rečiau. Vyresniame amžiuje, ypač po 55-erių, rizika padidėja.
Šlaplės striktūros simptomai
Pagrindinis simptomas – susilpnėjusi ar lėtai tekanti šlapimo srovė. Dažnai žmogus pastebi, kad reikia daugiau stengtis, kad pasišalintų šlapimas, tenka stūmtis arba net po šlapinimosi lieka pilnumo jausmas. Kiti požymiai gali būti:
- skausmas ar tempimo pojūtis šlapinantis,
- pasikartojančios šlapimo takų infekcijos,
- uždegimas prostatoje (vyrams).
Kai striktūra tampa ypač siaura, gali net visiškai užsiblokuoti šlapimo nutekėjimas – tuomet žmogus negali nusišlapinti, prasideda ūmus šlapimo susilaikymas. Tai jau yra kritinė situacija, galinti sukelti inkstų pakenkimą ar kitus rimtus sveikatos sutrikimus.
Kaip jaučiasi žmogus, sergantis šlaplės striktūra?
Pojūčiai priklauso nuo susiaurėjimo laipsnio. Vieni jaučia dažną norą šlapintis, kiti – staigiai užplūstantį ir sunkiai išlaikomą norą. Gali būti ir skausmingumas, diskonfortas, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo.
Šlaplės striktūros priežastys
Pagrindiniai šios būklės kaltininkai – ilgalaikis (lėtinis) uždegimas ar traumos, po kurių susidaro randinis audinys ir susiaurėja šlaplės spindis. Randai gali formuotis įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui:
- po sužeidimų lyties organų ar kapšelio srityje,
- dėl lytiškai plintančių infekcijų (ypač chlamidiozės),
- po kateterio ar kitų chirurginių instrumentų įvedimo į šlaplę,
- dėl šlaplės ar prostatos navikų,
- po spindulinio gydymo.
Kai kada uždegimas ar trauma įvyksta gerokai anksčiau, nei išryškėja šlaplės striktūros simptomai. Kitiems simptomai išryškėja iškart po įvykusios žalos.
Ar įmanoma šlapintis esant šlaplės striktūrai?
Dauguma žmonių, kurie turi šlaplės striktūrą, šlapintis gali, tačiau šis procesas gali būti nemalonus ar net skausmingas. Kartais pojūtis toks, tarsi pavyksta šlapimo pašalinti tik dalinai ir likęs šlapimas kaupiasi pūslėje. Labai rimtais atvejais, kai striktūra visiškai blokuoja šlaplę, šlapintis neįmanoma.
Diagnozavimas ir tyrimai
Jei pastebite, kad jūsų šlapimo srovė susilpnėjusi ar atrodo neįprasta, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Norint išsiaiškinti problemos priežastį, paprastai taikomi keli tyrimai:
- Šlapimo tėkmės testas – nustatomas, kokiu greičiu išteka šlapimas.
- Šlapimo liekanos pūslėje po šlapinimosi (PVR) matavimas – parodoma, ar pūslėje po šlapinimosi nelieka šlapimo likučių.
Šie tyrimai kartais neparodo, ar būtent striktūra kaltas dėl simptomų, todėl pažengusiais atvejais gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Vienas iš jų – retrogradinė uretrografija. Tai rentgeno tyrimas, kurio metu į šlaplę suleidžiama kontrastinė medžiaga – taip galima tiksliai nustatyti striktūros vietą ir ilgį. Dar vienas tyrimo būdas – cistoskopija: per šlaplę įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, kuris padeda apžiūrėti kanalo pokyčius. Prieš šį tyrimą šlaplė nuskausminama, kad pacientas jaustų kuo mažesnį diskomfortą.
Gydymo galimybės
Šlaplės striktūrai gydyti pasitelkiamos skirtingos procedūros – jų pasirinkimas priklauso nuo susiaurėjimo vietos, ilgio ir sudėtingumo:
- Šlaplės plėtimas – tai procedūra, kai specialiais laipsniškai storinčiais instrumentais praplatinamas susiaurėjimas.
- Vidinė uretrotomija – gydytojas su cistoskopu ir mažu peiliuku perima randinį audinį ir atveria šlaplės kanalą.
- Šlaplės rekonstrukcija – jei striktūra ryški, pašalinamas susiaurėjimo segmentas ir sveikos šlaplės dalys sujungiamos tarpusavyje.
Ko tikėtis po gydymo?
Atsigavimas gali skirtis. Jei atliktos mažiau invazinės procedūros (pvz., šlaplės plėtimas), pagerėjimas dažniausiai jaučiamas po kelių dienų. Po operacijos, kuomet reikia rekonstruoti šlaplę, visiškas atsistatymas gali užtrukti iki aštuonių savaičių. Gydytojas informuos, kaip tiksliai atsigauti jūsų atveju.
Ar įmanoma išvengti šlaplės striktūros?
Ne visų striktūros priežasčių galima išvengti, tačiau tam tikrų veiksmų galite imtis:
- sportuojant, ypač kontaktinių sportų metu, dėvėti tinkamą apsauginę įrangą,
- naudojant šlapimo kateterį, rinktis gausų kiekį tepamojo gelio,
- laiku gydyti bei saugotis lytiškai plintančių infekcijų, naudoti apsaugos priemones,
- antibiotikus vartoti visą paskirtą kursą ir laiku pasitarti su gydytoju, jei yra įtarimas dėl lytiškai plintančios infekcijos.
Gyvenimo su šlaplės striktūra ypatumai
Tinkamai gydant, dažniausiai pasiekiamas geras rezultatas. Tačiau randinis audinys gali formuotis iš naujo, todėl kartais prireikia keletą kartų kartoti gydymą. Po procedūrų būtinos reguliarios gydytojo apžiūros, kad būtų laiku pastebėti pakitimai ar galimas striktūros atsinaujinimas.
Nesigydant šlaplės striktūros, gresia pavojingos komplikacijos: inkstų pažeidimas ir sunki infekcija. Pastebėjus pirmuosius simptomus ar netikėtai staiga pablogėjus būklei, svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pajutote šlapinimosi pokyčius – silpną srovę, skausmą ar dažnėjančias infekcijas. Po gydymo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir atlikti kontrolinius vizitus. Jei simptomai išlieka ar atsinaujina, būtini papildomi tyrimai ar gydymas.
Yra situacijų, kai būtina kuo greičiau kreiptis skubios pagalbos: visiškai negalite nusišlapinti, šlapinimasis tampa labai skausmingas, pastebite kraują šlapime ar išryškėja infekcijos požymiai, tokie kaip karščiavimas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip patvirtinama šlaplės striktūros diagnozė?
- Kas galėjo lemti šią būklę mano atveju?
- Koks susiaurėjimo ilgis ar sunkumas?
- Kaip turėčiau prižiūrėti save šiuo laikotarpiu?
- Kokį gydymo būdą rekomenduojate?
- Kaip dažnai būtina atlikti kontrolinius vizitus?
- Kokia tikimybė, kad striktūra pasikartos?
