Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Gimdos veiksnio nevaisingumas – tai būklė, kai žmogui pastoti trukdo gimdos nebuvimas arba jos sutrikusi veikla. Gimda atlieka esminį vaidmenį nėštumo metu – būtent joje vystosi ir auga vaisius. Kai dėl įgimtų arba įgytų priežasčių ši funkcija sutrinka, pastoti tampa sunku ar net neįmanoma.
Gimdos veiksnio nevaisingumo rūšys
Ši nevaisingumo forma skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: įgimtą ir įgytą.
Įgimtas gimdos veiksnio nevaisingumas
Įgimtas nevaisingumas pasireiškia tuomet, kai žmogus gimsta be gimdos arba su neveiksnia gimda dėl vystymosi sutrikimų. Tai gali būti susiję su reto sindromo, pavyzdžiui, Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser (MRKH) sindromo atvejais. Šis sindromas lemia, kad moters vidaus lytiniai organai – gimda ir makštis – būna neišvystyti arba išvis nesusiformuoja. Tačiau kiaušidės dažnai būna sveikos, todėl pasireiškia hormoniniai ciklai, nors menstruacijų nebūna. Dažniausiai šis ypatumas pastebimas paauglystėje, kai neprasideda pirmosios mėnesinės.
Be šio sindromo, yra ir kitų įgimtų gimdos formos pokyčių, kurie gali trukdyti galimybei pastoti, tačiau net ir tokiomis sąlygomis nėštumas kai kurioms moterims vis dar įmanomas.
Įgytas gimdos veiksnio nevaisingumas
Įgytas nevaisingumas išsivysto gyvenimo eigoje. Viena iš pagrindinių priežasčių – histerektomija, chirurginė operacija, kurios metu pašalinama gimda. Tačiau yra ir kitų veiksnių, galinčių neigiamai paveikti gimdos funkciją: miomos (gimdos augliai), polipai, randai (pavyzdžiui, dėl Ashermano sindromo), spindulinio gydymo žala po onkologinių ligų ar kiti sužalojimai.
Ashermano sindromas – reta būklė, kai randinis audinys gimdoje trukdo apvaisintam kiaušinėliui prisitvirtinti. Randų atsiradimą gali lemti infekcijos, įvairios medicininės procedūros, pvz., gimdos išgrandymas, arba gydymas radiacija.
Šio nevaisingumo paplitimas
Manoma, kad iki 3% moterų iki menopauzės gali susidurti su gimdos veiksnio nevaisingumu, nors tikslus šios būklės paplitimas nėra gerai žinomas.
Simptomai ir priežastys
Gimdos veiksnio nevaisingumo simptomai
Šios būklės požymiai priklauso nuo ją sukėlusių priežasčių. Viena iš pirmųjų užuominų gali būti nei karto nepasirodžiusios mėnesinės. Kitiems pasitaiko dubens skausmas, spaudimo pojūtis ar kiti nemalonūs simptomai pilvo apačioje.
Priežastys
Pagrindinės priežastys – įgimtas gimdos nebuvimas ar raida, chirurginis gimdos pašalinimas arba kitos ligos, susijusios su nevaisingumu.
- Įgimtas gimdos nebuvimas: Žmonės, gimę be gimdos arba su neišsivysčiusia gimda, paprastai šią ypatybę pastebi paauglystėje dėl neprasidedančių mėnesinių. Hormoniniai ciklai vyksta, tačiau menstruacijų nėra, nes kiaušidės veikia, bet gimdos trūksta.
- Histerektomija: Gimda gali būti pašalinama dėl įvairių priežasčių, tokių kaip sunkus kraujavimas, vėžys, didelės gimdos miomos, stipri endometriozė ar adenomiozė, kuomet dažnai nepavyksta kitų gydymo būdų. Kartais operacija atliekama skubiai, pavyzdžiui, dėl didelio kraujavimo ar kitų komplikacijų.
- Kitos įgytos priežastys: Randiniai pakitimai, atsiradę po chirurginių procedūrų, onkologinio gydymo ar dėl infekcijų, gali trukdyti apvaisinimui ir nėštumui.
Diagnostikos ypatumai
Dažnai įgimtas gimdos veiksnio nevaisingumas nustatomas paauglystėje, kai neatsiranda pirmųjų mėnesinių. Diagnostikai taikoma dubens organų ultragarsinė apžiūra, o jei reikia – atliekama ir magnetinio rezonanso tomografija. Taip pat gali būti atliekamas dubens tyrimas, esant poreikiui – net operacinėmis sąlygomis.
Įgytas nevaisingumas nustatomas pagal medicininę istoriją ir papildomus tyrimus, leidžiančius įvertinti gimdos pažeidimus ar kitus veiksnius.
Kuo šis nevaisingumas skiriasi nuo kitų
Nors nustatyti konkrečią nevaisingumo priežastį kartais sudėtinga, gimdos būklę dažniausiai galima patvirtinti ultragarsu ar kitu medicininiu vaizdinimo metodu. Nevaisingumas apskritai yra stiprus emocinis iššūkis, tačiau kiekviena jo forma gali turėti savitų psichologinių pasekmių.
Gydymo ir šeimos kūrimo galimybės
Ilgą laiką asmenims be gimdos galimybės susilaukti vaikų buvo labai ribotos – dažniausiai šeimos kūrimas buvo įmanomas tik per įvaikinimą ar pasitelkus gestacinę surogaciją. Tačiau šiandien gimdos transplantacija keičia šias galimybes – nors toks gydymas vis dar laikomas retu, jis leidžia susilaukti biologinio vaiko net ir neturint gimdos.
Gimdos transplantacijos eiga
Gimdos persodinimas savo eiga daug kuo primena kitas organų transplantacijas. Gimda gali būti gauta iš dviejų šaltinių: gyvo ar mirusio donoro.
- Gyvas donoras: Donoras gali būti gerai žinomas (pavyzdžiui, artima giminaite) arba nežinomas (anonimiškas žmogus, norintis paaukoti savo gimdą). Dažniausiai pasirinktos donorės yra mamos ar seserys.
- Mirusio donoro organas: Gimda transplantuojama iš žmogaus, kuris dar būdamas gyvas sutiko būti organų donoru. Tokiais atvejais tarp donoro ir recipiento nebūna asmeninių ryšių.
Prieš įtraukiant pacientą į laukiančiųjų sąrašą, atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) ir gaunami embrionai, kurie vėliau, jau persodinus gimdą, gali būti įsodinami į ją.
Skirtingai nei kai kurios kitos transplantacijos, persodinta gimda lieka tik laikinai. Gimus vienam ar dviem vaikams, arba jei pasireiškia atmetimo požymių ar komplikacijų, persodinta gimda chirurgiškai pašalinama. Tai daroma siekiant sumažinti ilgalaikius šalutinius vaistų poveikius, nes kiekvieno organo transplantacijos atveju visada išlieka atmetimo rizika ir imunosupresinės terapijos poreikis.
Ar galima išvengti šios būklės?
Įgimtai gimdos veiksnio nevaisingumo formai užkirsti kelio neįmanoma – ši būklė nulemiama dar prieš gimimą ir nėra aptinkama atliekant įprastinius nėštumo tyrimus.
Įgyto gimdos veiksnio nevaisingumo prevencijai svarbios diskusijos su gydytoju prieš numatomas chirurgines intervencijas. Atviras pokalbis apie norą turėti vaikų ateityje ir galimas alternatyvas padeda pasirinkti geriausią sprendimą. Visgi kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, ūmių sveikatos sutrikimų metu, gyvybę gelbstinčios operacijos pasirinkimo laiko dažnai nelieka.
Prognozė ir gyvenimas su nevaisingumu
Ar galima išgydyti gimdos veiksnio nevaisingumą, priklauso nuo pagrindinės jo priežasties. Sprendimus dėl gydymo ir prognozės padeda priimti gydytojas – kiekviena situacija vertinama individualiai.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
Sužinoję, kad neturite gimdos ar ji neveiksni, galite turėti daugybę klausimų. Jūsų gydytojas gali jums padėti atsakyti į tokius svarbius klausimus:
- Ar man įmanoma pastoti?
- Ar kada nors turėsiu mėnesinių?
- Kaip gimdos nebuvimas ar jos pašalinimas paveiks kitas mano kūno funkcijas?
- Kokių galėsiu tikėtis savo kūno pokyčių ar menstruacijų požymių?
- Kokios yra mano galimybės turėti vaikų?
Žmonės, kuriems atlikta histerektomija, paprastai žino, kad po šios operacijos pastoti nebebus įmanoma, tačiau tai gali būti netikėta, jei ji atliekama skubos tvarka. Taip pat natūralu domėtis tolimesnėmis galimybėmis kurti šeimą ir svarstyti apie savo vaisingumą ateityje.
Dažniausiai kylantys papildomi klausimai
- Ar pastojimas įmanomas be gimdos?
Gimdos transplantacija atveria galimybes moterims be gimdos, jei jos turi kiaušides, kiaušintakius, kaklelį ir makštį. Nors tokie atvejai yra labai reti, medicina yra pažengusi, ir sėkmingų transplantacijų jau įvykdyta. - Ar galiu pastoti po histerektomijos?
Itin retais atvejais įmanoma negimdinė nėštumo forma, jei pašalinant gimdą buvo paliktos kiaušidės ir kiaušintakiai, bet rekomenduojama aptarti šias rizikas su gydytoju. - Ar pakitusi gimda gali lemti nevaisingumą?
Taip, bet tam tikros gimdos deformacijos ar ligos – pavyzdžiui, miomos ar randai – gali apsunkinti arba visai užkirsti kelią galimybei pastoti, todėl esant simptomams verta laiku kreiptis į specialistą.