Chirurginė žaizda gali nesugyti tinkamai – tokiu atveju pjūvis gali išsiskirti arba atsidaryti (vadinama žaizdos dehiscencija), todėl gali būti matomi giliau esantys audiniai ar net vidaus organai.
Kas yra žaizdos dehiscencija?
Žaizdos dehiscencija – tai tokia būklė, kai po operacijos padarytas pjūvis ima irti ar atsiveria. Paprastai pjūvis turėtų užgyti, tačiau dėl įvairių aplinkybių jis gali išsiskirti. Šis reiškinys dar kartais vadinamas žaizdos plyšimu arba atitraukimu.
Dehiscencija pasitaiko įvairiomis formomis – kai kada atsidaro tik nedidelė pjūvio dalis (dalinė dehiscencija), o kartais išsiskiria visas pjūvis arba pažeidžiami visi odos ir raumenų sluoksniai (pilna dehiscencija). Nesvarbu, kaip stipriai atsiveria žaizda – tai kiekvieną kartą sukelia nerimą ir daug klausimų apie gijimo eigą. Tačiau svarbu žinoti, kad gydytojai turi būdų padėti tokiems atvejams ir užtikrinti tinkamą gijimą.
Žaizdos dehiscencijos simptomai
- Kraujavimas iš žaizdos
- Pažeistos, nutrūkusios siūlės
- Skausmas pjūvio vietoje
- Paraudusios ar patamsėjusios odos plotai aplink operacijos vietą
- Patinimas aplink pjūvį
- Karščiavimas
- Maudimas ar tempimo/plyšimo pojūtis žaizdoje
Šie požymiai gali atsirasti bet kuriuo gijimo laikotarpiu. Dažniausiai žmogus pats nepastebi pirminių gydymo proceso žingsnių, nes gijimas vyksta keliais etapais:
- Hemostazė – organizmas stabdo kraujavimą ir uždaro žaizdą kraujo krešuliu. Šis etapas trunka apie dvi dienas.
- Uždegimas – susiformavus krešuliui, smulkios kraujagyslės išsiplečia, kad galėtų šalinti nešvarumus ir bakterijas pjūvio vietoje.
- Proliferacija – prasideda naujų audinių augimas. Šiuo laikotarpiu pjūvio vietoje atsiranda rausvi ar rausvai rožiniai gumbeliai. Proliferacija trunka nuo 6 iki 21 dienos.
- Branda – paskutinis gijimo etapas, kai nauji audiniai stiprėja bei tampa elastingesni. Audinių branda gali užtrukti kelias savaites ar net metus.
Kas sukelia žaizdos dehiscenciją?
Dažniausia žaizdos išsiskyrimo priežastis – chirurginės žaizdos infekcija. Į organizmą per pjūvį gali patekti bakterijos – tai gali nutikti tiek operacijos metu, tiek ligoninėje po operacijos ar net grįžus į namus. Kartais dehiscenciją lemia pooperacinės komplikacijos, pavyzdžiui, smarkus vėmimas ar stiprus kosulys.
Žaizdos dehiscencijos rizikos veiksniai
Kai kurie sveikatos sutrikimai ar gydymo metodai padidina riziką, kad žaizda plyš. Ypač svarbi kraujotaka – jei ji sutrinka, žaizda gyja lėčiau. Prie rizikos veiksnių priskiriama:
- Anemija – per mažai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Šie perneša deguonį, kuris būtinas odos ir audinių gijimui.
- LOPĮ (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) – mažesnis deguonies kiekis kraujyje lėtina pjūvio gijimą.
- Diabetas – dėl didesnio cukraus kiekio kraujyje sutrinka baltųjų kraujo kūnelių veikla, reikalinga žaizdų gijimui.
- Hipoproteinemija – sumažėjęs baltymų kiekis kraujyje. Baltymai yra statybinė medžiaga odai ir audiniams.
- Nutukimas – dėl cheminių pokyčių organizme gali lėtėti žaizdų gijimas.
Dažniausiai gydytojai stengiasi spręsti šiuos būklių klausimus prieš suplanuotą operaciją. Tačiau kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, esant sunkioms traumoms ar netikėtoms ligoms) iš anksto pasiruošti neįmanoma.
Tarp žaizdų dehiscenciją galinčių paskatinti gydymo būdų yra spindulinė terapija (skirta vėžio gydymui), kuri operacijos vietoje formuoja randus ir trukdo gijimui, taip pat ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas – nuo jų organizmas sunkiau formuoja naujus audinius ir kraujagysles.
Galimos komplikacijos
Rimčiausia žaizdos dehiscencijos komplikacija – vidaus organų išstūmimas (eviceracija). Tokia būklė reiškia, kad per atsivėrusią žaizdą iš dalies gali išsikišti vidaus organai. Tai ypač gali nutikti po pilvo operacijų ir visada reikalauja skubios operacijos.
Diagnozė ir tyrimai
Gydytojas apžiūri pjūvio vietą, gali paimti susikaupusio skysčio mėginį tyrimams – taip išsiaiškinama, ar nėra infekcijos ir kokios bakterijos ją sukelia. Kai kuriais atvejais papildomai gali būti paskirtas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.
Gydymo galimybės ir gijimas
Žaizdos dehiscencijos gydymas gali apimti įvairias priemones, priklausomai nuo situacijos:
- Antibiotikai (dažniausiai leidžiami į veną) – infekcijos gydymui.
- Neigiamo slėgio žaizdų terapija – specialus tvarstis sujungiamas su pompa, kuri iš žaizdos šalina skysčius.
- Papildoma operacija – chirurgas gali pašalinti pažeistus ar užkrėstus audinius, iš naujo užsiūti arba panaudoti specialų tinklelį pjūviui uždaryti.
Neretai mažesni žaizdos plyšimai gali sugyti ir savaime – tokiu atveju gydytojas patars žaizdą saugoti ir apsaugoti nuo infekcijos, o papildomos operacijos gali nereikėti.
Pojūvių mažinimas ir profilaktika
Nors visiškai išvengti žaizdos išsiskyrimo neįmanoma, yra būdų sumažinti riziką:
- Valgykite pilnavertį maistą – kalorijos, baltymai, vitaminai ir mineralai būtini gijimui. Rūpestingas pasiruošimas operacijai ir subalansuota mityba gerina atsigavimą.
- Nerūkykite – rūkymas sumažina deguonies tiekimą audiniams ir taip lėtina gijimo procesą.
- Saugokite pjūvį – laikykitės gydytojų nurodymų, kaip prižiūrėti operacijos vietą, reguliariai tikrinkite, ar nėra pokyčių, ypač jei turite papildomų rizikų.
- Venkite sunkaus fizinio krūvio – po operacijos kūnui reikia poilsio. Kėlimo ar staigių judesių metu siūlės gali plyšti lengviau. Apie specifines veiklas pasitarkite su gydytojais.
Kaip ilgai gyja atsivėrusi žaizda?
Pjūvio gijimo laikas priklauso nuo jūsų sveikatos bei žaizdos dydžio. Mažos žaizdos dažniausiai gyja kelias savaites, tačiau, jei tenka atlikti papildomą operaciją, gijimas gali užsitęsti iki kelių mėnesių.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Jeigu po operacijos pjūvis atsiveria – net jei atplyšta tik viena siūlė – kreipkitės į gydytoją ar chirurgą nedelsdami. Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo lengviau išvengti komplikacijų.
Kada dažniausiai pasitaiko žaizdos dehiscencija?
Žaizdos plyšimai gali pasitaikyti po bet kurios operacijos, kai odoje padaromas pjūvis, tačiau dažniau pasitaiko po pilvo ar širdies operacijų.
