Autizmo spektro sutrikimas – tai neurologinės raidos sutrikimas, paprastai pasireiškiantis ankstyvoje vaikystėje, o jo požymiai dažnai tampa aiškesni iki trejų metų amžiaus.
Autizmo įtaka kasdieniam gyvenimui
Žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, gali labai skirtingai bendrauti ir reaguoti į aplinką. Vieniems sunkumai būna vos pastebimi, jie geba savarankiškai tvarkytis su kasdienėmis užduotimis, o kitiems prireikia nuolatinės pagalbos. Autizmo simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki stiprių ir kiekvienas asmuo gali patirti skirtingas problemas arba ypatumus.
Lengvos formos autizmas paprastai leidžia sėkmingai įsilieti į visuomenę ir gyventi savarankiškai, o sunkesniais atvejais žmonėms gali reikėti nuolatinės globos ir ilgalaikės pagalbos.
Ką dažniausiai patiria turintys autizmo spektro sutrikimą?
Neretai autizmas pasireiškia jautrumu pojūčiams – garsūs triukšmai ar ryški šviesa gali sukelti didelį emocinį diskomfortą. Priešingai, kai kurie žmonės į dalį dirgiklių, tokių kaip karštis, šaltis ar net skausmas, gali visai nereaguoti.
Seziai dažnai paveikia autizmo turinčius asmenis. Jie dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. Taip pat yra didesnė rizika atsidurti akistatoje su emociniais sunkumais, tokiais kaip nerimas, depresija ar dažni nuotaikų svyravimai, impulsyvumas.
- Galimos elgesio problemos – agresija ar neįprasti valgymo ir miego įpročiai.
- Dažnai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai.
- Gali būti įvairaus lygio intelekto sutrikimų.
Tam tikros genetinės sąlygos, pavyzdžiui, „trapios X chromosomos“ sindromas, siejamos su didesne autizmo spektro sutrikimo rizika. Tai dažnesnė berniukų problema ir viena dažnesnių protinio atsilikimo priežasčių. Kita reta būklė – tuberozinė sklerozė, kai organizme, įskaitant smegenis, formuojasi nepiktybiniai augliai, taip pat susijusi su dažnesniu autizmo paplitimu, nors tikslus ryšys dar nėra iki galo aiškus.
Sunku ne tik pacientui, bet ir artimiesiems
Autizmas – iššūkis ne tik jį turinčiam žmogui, bet ir jo šeimai ar globėjams. Nuolatinis rūpestis, stresas, miego trūkumas ir baimė suklysti – dažnos globėjų palydovės. Todėl norint padėti kitiems, būtina pasirūpinti savo savijauta: svarbu pakankamai ilsėtis, maitintis sveikai, gerti vandenį ir rasti laiko fiziniam aktyvumui.
Pagalbos prašymas ir jos priėmimas yra svarbus žingsnis, kuris padeda išvengti perdegimo ir motyvacijos stokos. Jei jaučiatės pavargę ar sunku vieniems susitvarkyti – verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju. Jis gali padėti rasti naudingų sprendimų ar rekomenduoti papildomus resursus.
Perspektyvos ir galimybės ateityje
Tinkama pagalba ir ankstyvas įsikišimas – raktas į sėkmingą savarankišką gyvenimą daugeliui autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių. Specialios pagalbos programos, tinkama aplinka, individualios ugdymo priemonės ir, esant poreikiui, medikamentai gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Jei pastebite, kad vaikas ar suaugęs asmuo gali turėti autizmo požymių, kreipkitės į gydytoją konsultacijai ir tolimesniems žingsniams nustatant diagnozę bei planuojant pagalbą.
