Žmogaus odą gali paveikti daugybė skirtingų ligų – vienos trunka ilgai ir reikalauja nuolatinės priežiūros, kitos praeina savaime ir apsiriboja keliomis savaitėmis. Tarp rečiau pasitaikančių, tačiau išsiskiriančių bėrimų verta paminėti žvynelinę ir rožinę dedervinę. Nors abi ligos pasireiškia odos pokyčiais, jos labai skiriasi: žvynelinė dažniausiai būna lėtinė problema, o rožinė dedervinė prasideda staiga, bet dažniausiai išnyksta per kelis mėnesius be papildomo gydymo.
Kaip atskirti žvynelinę ir rožinę dedervinę
Tarp žvynelinės ir rožinės dedervinės esama esminių skirtumų tiek dėl priežasčių, tiek dėl požymių. Sergant žvyneline, imuninė sistema ima netaisyklingai veikti – odos ląstelės dauginasi pernelyg greitai bei nesubręsta, todėl paviršiuje susidaro raudonos, pleiskanojančios plokštelės. Jos dažniausiai susiformuoja ant kelių, alkūnių ar galvos odos. Egzistuoja ir retesnių žvynelinės tipų, tačiau visi jie reikalauja ilgalaikės priežiūros.
Rožinė dedervinė taip pat pasireiškia bėrimu, bet jos eiga ir išvaizda kitokia – liga dažniausiai prasideda vienu dideliu, apvaliu rausvu lopu – vadinamuoju pirminiu plotu – pilvo, krūtinės ar nugaros srityje. Po kelių dienų ar savaičių atsiranda daugiau smulkesnių dėmelių kitose kūno vietose. Paprastai šis bėrimas užtrunka nuo šešių iki aštuonių savaičių, o vėliau savaime išnyksta be liekamųjų požymių.
Ligos priežastys
Daugeliu atvejų žvynelinė yra paveldima ir gali pasireikšti jauname amžiuje – pirmieji pokyčiai atsiranda tarp 15 ir 30 metų. Ši liga dažnai perduodama iš kartos į kartą, todėl šeimos narių ligos istorija turi reikšmės.
Tuo tarpu rožinės dedervinės priežastis iki šiol nėra aiški, manoma, kad tam tikrą vaidmenį gali turėti virusinės infekcijos. Dažniausiai šiuo bėrimu serga vaikai, jauni suaugusieji iki 35 metų ir nėščios moterys.
Gydymo ypatumai ir rizikos veiksniai
Nors abi minėtos odos ligos pasireiškia bėrimais, jų priežiūra ir pasekmės skiriasi. Žvynelinė dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja nuoseklaus valdymo. Priklausomai nuo ligos sunkumo gydytojai gali rekomenduoti vietines priemones, šviesos terapiją ar sisteminius vaistus. Naujausi gydymo metodai apima vaistų grupę, kuri paveikia imuninės sistemos ląsteles.
Kasdienybėje su žvyneline gyvenantiems žmonėms svarbu vengti veiksnių, galinčių išprovokuoti pablogėjimą. Tokie veiksniai – emocinis stresas, odos sužalojimai, alkoholio vartojimas, rūkymas, antsvoris. Be to, sergant žvyneline rizika susidurti su kitais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis ar širdies ir kraujagyslių ligos, yra didesnė.
Rožinė dedervinė paprastai praeina savaime. Jei bėrimas labai niežti, galima skirti medikamentus niežuliui mažinti ar retai – antivirusinius vaistus. Pasibaigus ligai, dažniausiai ji nebepasikartoja.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Pastebėjus naują bėrimą ar įtariant žvynelinę ar rožinę dedervinę, verta kuo greičiau pasirodyti gydytojui. Specialistas įvertins bėrimo pobūdį, apžiūrės odą ir pasidomės šeimos medis. Jei kiltų abejonių dėl tikslios diagnozės, gali būti atliekami papildomi tyrimai: odos mėginiai arba kraujo testai.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad žvynelinę gali būti panašu į kitas odos ligas – egzemą, plokščiąją kerpligę, riebalinį dermatitą ar grybelines infekcijas. Rožinė dedervinė kartais klaidingai supainiojama su grybeline infekcija ar sunkesne egzemos forma. Tik gydytojas gali tiksliai atpažinti ir paskirti tinkamiausią gydymą, tad savarankiškai gydytis nerekomenduojama. Laiku pradėta priežiūra palengvina simptomus ir leidžia greičiau atkurti sveiką odą.
