Lygus, įtrūkimų neturintis liežuvis paprastai atrodo lygus per visą savo ilgį. Įtrūkęs liežuvis pasižymi ryškia, gilia vagele viduryje, o kartais – ir keliais įvairaus dydžio bei gylio įtrūkimais. Kai kurie žmonės, turintys šią būklę, gali jausti tam tikrą jautrumą ar diskomfortą.
Kas yra įtrūkęs liežuvis
Įtrūkęs liežuvis – tai nepavojinga būklė, veikianti viršutinį liežuvio paviršių. Be viduryje esančio griovelio, liežuvio paviršiuje gali būti matomos ir kitos, mažesnės vagelės, todėl burnos organas atrodo tarsi susiraukšlėjęs. Šie įtrūkimai gali pasitaikyti įvairiose liežuvio vietose, ir jų skaičius, dydis bei gylis skiriasi.
Paprastai tokia liežuvio forma pasitaiko maždaug 5 procentams žmonių. Kartais ji išryškėja dar kūdikystėje, bet dažniau tampa pastebima vaikystėje arba vėliau. Kodėl taip atsitinka – tiksliai nežinoma.
Kaip pasireiškia įtrūkęs liežuvis
Ši būklė dažniausiai pastebima dėl akivaizdžios gilios vagelės, kertančios liežuvį per vidurį. Tam tikrais atvejais apie ją galima sakyti, kad liežuvis – tarsi padalytas į dvi dalis. Kartais galima pamatyti ir kelis įtrūkimus bei matomus išsišakojimus kitose vietose.
Dažniausiai įtrūkimai atsiranda liežuvio viduryje, tačiau gali būti ir šonuose ar kituose vietose. Gydytojui ar burnos priežiūros specialistui tokią būklę nustatyti lengva dėl būdingo vaizdo.
Susijusios liežuvio ypatybės
Kai kuriems žmonėms su įtrūkusiu liežuviu pasitaiko ir kita nepavojinga būklė – žemėlapinis liežuvis. Tokiu atveju kai kuriuose plotuose liežuvio iš viso nėra papilių, todėl susiformuoja glotnios, raudonos, šiek tiek pakilusios vietos su aiškiais kraštais. Įprastai sveikas liežuvis pasidengęs smulkiais, balkšvai rausvais spuogeliais – papilomis.
Nei įtrūkęs, nei žemėlapinis liežuvis nėra užkrečiami ar pavojingi sveikatai. Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų, nors kai kurie gali būti jautresni kai kuriems maisto produktams ar patirti trumpą diskomfortą.
Kaip atsiranda įtrūkęs liežuvis
Tikrosios įtrūkusio liežuvio priežastys vis dar nėra aiškios, tačiau manoma, kad tai gali būti paveldima. Dažniau ši būklė aptinkama šeimose, kuriose jau buvo tokių atvejų. Neretai įtrūkęs liežuvis laikomas įprasta liežuvio forma, o ne liga. Kartais įtrūkimų atsiradimą lemia kitos esamos organizmo būklės.
Simptomų atsiradimas pastebimas ankstyvoje vaikystėje, tačiau dažniau metų bėgyje įtrūkimai tampa ryškesni ir gilesni. Pastebėta, kad vyresni žmonės, ypač turintys sausą burną, dažniau turi išraiškingesnius įtrūkimus. Šiek tiek dažniau įtrūkusiu liežuviu skundžiasi vyrai nei moterys.
Ryšys su kitomis būklėmis
Įtrūkęs liežuvis kartais stebimas kartu su tam tikrais sindromais, ypač sergant Dauno sindromu ar Melkerssono-Rosenthalio sindromu. Dauno sindromas – tai genetinis pakitimas, pasireiškiantis ir fizinėmis, ir intelektinėmis ypatybėmis, kai vietoje poros 21 chromosomų yra trys jų kopijos.
Melkerssono-Rosenthalio sindromui būdingi ne tik liežuvio įtrūkimai, bet ir lūpų bei veido tinimas, taip pat veido raumenų paralyžius – kitaip vadinamas Bello paralyžiumi. Kartais įtrūkęs liežuvis siejamas ir su tokiomis būklėmis kaip prasta mityba, vitaminų trūkumas, žvynelinė ar retais atvejais – lūpų ir burnos gleivinės tinimu (orofacialine granulomatoze).
Kaip prižiūrėti įtrūkusį liežuvį
Specialaus gydymo ši būklė dažniausiai nereikalauja. Svarbiausia – teisinga burnos higiena. Rekomenduojama reguliariai valyti liežuvio viršutinį paviršių, nes tarp įtrūkimų gali likti maisto likučių, besikaupiančių bakterijų bei apnašų. Tai gali lemti blogą burnos kvapą ar padidinti riziką ėduoniui susidaryti.
Kad burna išliktų sveika, rekomenduojama laikytis kasdienės dantų priežiūros – kruopščiai valyti dantis šepetėliu ir siūlu, o profilaktinei apžiūrai pas odontologą lankytis du kartus per metus. Toks rūpinimasis – svarbiausias norint išvengti su įtrūkusiu liežuviu siejamų nemalonumų.
