Sandiferio sindromas – retai pasitaikanti būklė, kuri dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams iki dvejų metų. Jai būdingi keisti, nevalingi kaklo ir nugaros judesiai, dėl kurių gali atrodyti, kad vaikui prasideda priepuolis. Tačiau šie judesiai dažniausiai susiję su stipriu rūgšties patekimu iš skrandžio į stemplę, kitaip vadinamu gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
Turinys
Pagrindiniai simptomai
Vaikams, sergantiems Sandiferio sindromu, įprasta stebėti kaklo raumenų spazmus (tortikolis) ir nekontroliuojamus judesius, dar vadinamus distonija. Šie simptomai dažnai priverčia vaiką atlošti galvą arba išlenkti nugarą lanku.
Be to, būdingi šie požymiai ir su GERL susiję simptomai:
- galvos linkčiojimas
- burzgimo ar gurguliavimo garsai
- kosulys
- mieguistumo problemos
- nuolatinis irzlus elgesys
- nepakankamas svorio augimas
- springimas arba dusulys
- užsitęsusios apsunkinto kvėpavimo būsenos
- vangus valgymas
- kartotinis plaučių uždegimas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ar tiksliai žinoma, kodėl kai kuriems vaikams išsivysto Sandiferio sindromas? Ne visiškai. Nors tiksli šios būklės kilmė lieka neaiški, ji beveik visada siejama su apatine stemplės dalimi (vieta, kur ji jungiasi su skrandžiu) arba su išvarža diafragmos srityje. Abu šie veiksniai dažnai lemia rūgšties grįžimą į stemplę, t. y. GERL atsiradimą.
Dažnu atveju manoma, kad keisti kūno judesiai tėra mažylio bandymas sumažinti patiriamus nemalonius pojūčius ar skausmą dėl GERL.
Diagnozavimo procesas
Kai kurie Sandiferio sindromo požymiai panašūs į neurologinius sutrikimus, todėl kartais gydytojams reikia atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, epilepsiją. Gydytojai gali paskirti elektroencefalogramą (EEG), kurioje tikrinama smegenų veikla. Jei EEG parodys normalias smegenų bangas, gali būti skiriamas papildomas tyrimas – stemplės rūgštingumo matavimas. Jo metu plona zonda 24 valandoms įvedama į vaiko stemplę, kad būtų galima stebėti, ar rūgštis patenka iš skrandžio.
Naudinga nuolat fiksuoti, kada kūdikis valgo ir kada pasireiškia simptomai – tai padeda gydytojui tiksliau nustatyti sindromo kilmę.
Gydymo būdai
Pirmiausia Sandiferio sindromo simptomų valdymas remiasi GERL mažinimu. Dažniausiai pradžioje rekomenduojama keisti maitinimo įpročius.
- Vengti permaitinti kūdikį
- Po valgymo bent pusvalandį vaiką laikyti stačioje padėtyje
- Naudoti hidrolizuotų baltymų mišinį (jei kūdikis maitinamas dirbtinai) arba visiškai vengti pieno produktų savo mityboje (jei žindote ir įtariama, jog vaikui jautrumas pieno baltymams)
- Į pieno mišinį galima įmaišyti šiek tiek ryžių kruopų – santykiu viena valgomoji šaukštas kruopų dviem uncijoms mišinio
Jei šios priemonės neveiksmingos, gydytojas gali paskirti vaistus: H2 receptorių blokatorius (pvz., famotidiną), protonų siurblio inhibitorius (pvz., lansoprazolį) ar antacidinius preparatus.
Labai retai, jei visos kitaip taikytos priemonės neveiksmingos, gali būti rekomenduojama operacija – apatinės stemplės ir skrandžio dalies „apvyniojimas“ (fundoplikacija), užkertant kelią rūgšties kilimui į stemplę.
Sindromo eiga ir prognozė
Dažniausiai kūdikio amžiui augant ir bręstant stemplės raumenims, GERL ir Sandiferio sindromas išnyksta savaime – tai dažniausiai nutinka iki pusantrų metų. Nors ši būklė dažnai nėra pavojinga, sukelia nemalonius pojūčius vaikui ir gali sutrikdyti jo mitybą bei augimą. Pastebėję minėtus simptomus, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės rasti geriausią sprendimą jūsų vaikui.