Pingvekula – tai gerybinis (nepiktybinis) akies paviršiaus pakitimas, dažniausiai atsirandantis ant junginės – plonos skaidrios plėvelės, dengiančios akies baltymą. Jei tokių darinių yra keli, jie vadinami pingvekulomis. Medicinos praktikoje tai laikoma dažnu, paprastai nepavojingu radiniu, kuris daugeliu atvejų nereikalauja jokio aktyvaus gydymo.
Turinys
Kas yra pingvekula
Pingvekula susiformuoja toje vietoje, kur junginė priartėja prie ragenos krašto. Ši riba yra anatomiškai aiški: ragena – skaidrus „langelis“ akies priekyje, dengiantis vyzdį ir rainelę, o junginė dengia akies baltymą.
Nors pingvekula gali atsirasti bet kuriame amžiuje, dažniau ji nustatoma vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pagal dabartines medicinos žinias, tai dažniausiai lėtai kintantis pakitimas, kurio šalinti prireikia retai.
Kaip ji atrodo
Dažniausiai pingvekula yra gelsvo atspalvio, šiek tiek iškilusi ir primena mažą trikampio formos plotelį šalia ragenos. Ji dažniau pastebima ragenos pusėje arčiau nosies, tačiau gali atsirasti ir kitoje akies pusėje.
Klinikinė patirtis rodo, kad pingvekula paprastai didėja labai lėtai. Ryškus jos išvešėjimas pasitaiko nedažnai.
Kodėl atsiranda pingvekula
Pingvekula formuojasi tuomet, kai junginės audiniai ilgainiui pakinta ir susidaro nedidelis sustorėjimas. Kartais jame gali būti riebalinių ar kalcinių sankaupų (arba abiejų).
Moksliniai duomenys rodo, kad reikšmingas veiksnys yra ilgalaikis saulės poveikis: dėl jo junginėje palaipsniui „dyla“ elastingos skaidulos, audinys tampa mažiau atsparus ir linkęs storėti. Taip pat siejama su dažnu buvimu vėjuotoje, dulkėtoje aplinkoje – šie dirgikliai ilgainiui veikia akies paviršių.
Pastebima ir amžiaus įtaka: senstant tokie junginės pakitimai nustatomi dažniau.
Galimi simptomai
Nors nemaža dalis žmonių pingvekulą pastebi tik veidrodyje, ji gali sukelti nemalonius pojūčius. Dažniausi nusiskundimai:
- akių sausumas arba dirginimas;
- jausmas, tarsi akyje būtų smėlio ar svetimkūnis;
- niežėjimas;
- paraudimas ir uždegimo požymiai.
Simptomų intensyvumas gali skirtis – nuo vos juntamo diskomforto iki ryškesnio dirginimo. Tokį pakitimą akių priežiūros specialistas dažniausiai atpažįsta apžiūros metu pagal būdingą išvaizdą ir vietą.
Pingvekula ir pterigijus: panašumai ir skirtumai
Pingvekula ir pterigijus (pterigiumas) – tai du skirtingi, bet tam tikrais aspektais panašūs akies paviršiaus dariniai. Abu yra gerybiniai, dažniausiai atsiranda šalia ragenos ir siejami su ilgalaikiu aplinkos poveikiu (saulė, vėjas, dulkės).
Vis dėlto jų išvaizda ir elgsena skiriasi. Pterigijus gali būti įvairių atspalvių (nuo balkšvo iki rausvo ar pilkšvo), jo forma dažniau būna pailga ar plokštelės pavidalo. Svarbus skirtumas tas, kad pterigijus labiau linkęs „užlipti“ ant ragenos. Medicinos praktikoje laikoma, kad pingvekula, išplitusi ant ragenos paviršiaus, jau atitinka pterigijaus požymius.
Kaip gydoma pingvekula
Dažniausiai jokio gydymo nereikia, ypač jei nėra simptomų. Jei vargina paraudimas, sausumas ar dirginimas, gydytojas gali rekomenduoti priemones, mažinančias diskomfortą, pavyzdžiui, drėkinamuosius lašus ar lokalias priemones uždegimo požymiams slopinti.
Chirurginis pašalinimas svarstomas tuomet, kai pingvekula sukelia reikšmingų problemų arba žmogų stipriai vargina kosmetinis vaizdas. Operacinis gydymas dažniau aptariamas, jei:
- pakitimas pradeda plisti į ragenos sritį ir gali trikdyti regėjimą;
- atsiranda ryškus diskomfortas nešiojant kontaktinius lęšius;
- dirginimas ir uždegimas kartojasi ar išlieka nepaisant įprastų vietinių priemonių.
Ilgalaikė prognozė
Paprastai pingvekula nesukelia rimtų pasekmių regėjimui. Po pašalinimo komplikacijos vertinamos kaip retos, tačiau klinikinė patirtis rodo, kad pakitimas gali atsinaujinti. Tokiais atvejais gydytojas individualiai parenka priemones, padedančias mažinti pasikartojimo tikimybę.
Kaip sumažinti pingvekulų riziką
Jei daug laiko praleidžiate lauke dėl darbo ar laisvalaikio, rizika susidurti su šiuo pakitimu gali būti didesnė. Praktikoje svarbiausia profilaktika – nuosekli akių apsauga nuo saulės ir dirgiklių.
- Rinkitės akinius nuo saulės, kurie blokuoja UVA ir UVB spindulius.
- Vėjuotomis ar smėlingomis dienomis akiniai padeda apsaugoti akis nuo mechaninio dirginimo.
- Jei akys linkusios sausėti, dirbtinės ašaros gali padėti palaikyti akies paviršiaus drėgmę.
- Dirbant sausoje, dulkėtoje aplinkoje verta naudoti apsauginius akinius.